Kraštovaizdžio architektė sako “ne” levandoms ir siūlo alternatyvas

Daugelis po atostogų Ispanijoje, Italijoje ar Prancūzijoje, pamatę žydinčius ir kvepiančius laukus Provanse, „užsikrečia“ levandomis. Grįžę namo, sako: „Noriu savo kieme levandų!“. Tačiau ar viskas taip paprasta, ar tikrai levandos gali augti bet kuriame kieme?

Artėjančioje aplinkos dizaino konferencijoje „Garden Style“ specialistai dalinsis patirtimi, kaip sukurti natūralistinio stiliaus kiemą, kuris reikalauja mažai priežiūros. Pasikalbėjome su kraštovaizdžio architekte Lina Puodžiūte apie tai, kur ir kokios levandos tinka, o kada jos gali sukelti daug rūpesčių. Ji mums papasakojo apie dažniausiai daromas klaidas auginant levandas ir pasiūlė kelias gražias alternatyvas, kurios gėlyne atrodo ne ką mažiau įspūdingai.

Lina Liubertaitė: Kuo skiriasi levandos, kurios auga Italijoje ar Prancūzijoje, nuo levandų, kurios gali augti Lietuvoje?

Lina Puodžiūtė: Visų pirma yra skirtingos levandų rūšys ir veislės. Tuose laukuose auginama italinė levanda (lot. Lavandula stoechas). Šios rūšies levandos pasižymi intensyviu kvapu – net nereikia judinti žiedų, kad pajustum aromatą. Italinės levandos žiedai stambesni, jų viršūnėlėse yra vadinamosios karūnėlės.

Daugelis žmonių apsigauna, galvodami, kad šios levandos puikiai augs pas juos sklype, tačiau taip nėra. Italinės levandos yra labai jautrios šalčiui. Dauguma jų gali būti auginamos tik nuo 8 atsparumo zonos, o Lietuvai būdingos 4–6 zonos. Taigi mes nepapuolame į tą klimato zoną, kurioje jos auga ir gerai žiemoja. Yra klientų, kurie bandė jas įnešti į namus žiemai, bet tai pasiteisino tik porai metų, nes po to vis tiek tos levandos sunykdavo. Reikia žinoti, kad tai nėra kambarinis augalas.

Lietuvoje geriausia yra auginti tikrąją levandą (lot. Lavandula angustifolia), nes ji gali išgyventi mūsų šalies klimato sąlygomis. Ji nėra tokia kvapi kaip italinė, taip pat skiriasi žiedyno forma. Šios rūšies levandos žiedai neturi vadinamosios karūnėlės, jų spalva dažniausiai būna šiek tiek blankesnė, labiau pastelinė. Nors yra ir tokių veislių, kurių žiedai yra labai ryškios spalvos, pavyzdžiui, Lavandula angustifolia ‚Hidkote Blue Strain‘. Dar turiu pastebėti, kad ne visos tikrosios levandos veislės žiemoja Lietuvoje, todėl patarčiau renkantis atkreipti dėmesį ir į tai. Siūlyčiau iš pradžių įsigyti vieną krūmą, žiūrėti, ar gerai prigyja, ar peržiemoja, ir tik tada sodinti didesnį kiekį.

Lina: Kokių sąlygų reikia levandoms auginti? Ar tikrai bet kokiame kieme jos gali augti?

Lina Puodžiūtė: Apie sąlygas reikia žinoti kelis esminius dalykus. Pirmiausia – vieta. Reikia atsižvelgti į tai, kokiomis sąlygomis natūraliai auga levandos. O tai – saulėta karšta vieta, dažniausiai tuščias laukas, kuriame visiškai nėra šešėlio, saulė kaitina nuo ryto iki vakaro. Štai tokių vietos sąlygų reikia, kad levanda puikiai augtų.

Antras svarbus dalykas – dirva. Geriausia būtų, kad dirva būtų pralaidi ir lengva, kad joje neužsistovėtų vanduo. Nereikėtų tręšti ar kitaip gerinti dirvos, nes tai ne tas augalas, kuriam to reikėtų. Todėl nederlingas laidus priesmėlis puikiai tiktų. O jei levandomis apsodintume ežero pakrantę, jos gali greitai žūti.

Norint levandas auginti bendrai su kitais augalais, reikėtų joms specialiai paruošti duobę – apatinis sluoksnis turėtų būti drenažinis.

Dar vienas svarbus dalykas – levandai tinka kalkinga dirva, jokiu būdu ji negali būti rūgštinė. Žmonės daro didelę klaidą, kai levandą pasodina po spygliuočiu – byrantys spygliai rūgština dirvą ir taip galiausiai levanda žūsta.

Lina: Artėjančios konferencijos „Garden Style“ pagrindinė šių metų tema – „Natūralistinis dizainas“. Atsižvelgiant į šį stilių, sakoma, kad vis dėlto ne pagal augalą turi būti parenkama ir pritaikoma vieta, o atvirkščiai, pagal vietą parenkamas augalas. Tai šioje situacijoje, kokia turėtų būti vieta sklype, kur galėtume pasakyti: „Puiku, ši vieta kaip tik levandai“?

Lina Puodžiūtė: Tai būtų pietinė pusė, priesmėlis ar smėlis, visiškai nederlinga vieta, daug akmenų, tiesiog plynas laukas, sakyčiau.

Įsivaizduokime, turime tokią situaciją: aš atsikrausčiau į naują sklypą. Žinau, kad mano sklype yra labai lengva, gerai besidrenuojanti dirva, žinau, kad ten nuolat kepina saulė, jokios prietemos ar šešėlio sklype nėra – valio, galiu rinktis levandas.

Dar galima dėl visa ko pamatuoti dirvos rūgštingumą, bet išties jau į mano nupasakotą vietą galima sodinti levandą.

Lina: O jeigu tokių sąlygų nėra? Ar dažnai būna taip, kad vis tiek žmonės bando tas levandas prisijaukinti?

Lina Puodžiūtė: Dažniausia taip ir būna, kad natūraliai tinkamų sąlygų nėra. Žmogus gyvena kur nors pamiškėje, gėlynas yra aukšto namo pašonėje, pavėsio daug, saulės mažai – bet šeimininkams labai patinka levandos ir jie nusprendžia jas pasisodinti. Kaip ir visi kiti augalai, iš pradžių levanda bando prisitaikyti, nemiršta iš karto, išgyvena sezoną ar du, bet laikui bėgant krūmas ištįsta, pasidaro negražus. Tai ženklas, kad levandai tos sąlygos netinka.

Kad levandas augintų sėkmingai, šeimininkai turi pasirinkti tinkamą veislę, turėti tinkamą vietą, ir paskirti laiko priežiūrai. Levandos – tai ne žolinis augalas, kuris kasmet nunyksta ir vėl atauga, o puskrūmis. Vadinasi, jeigu nieko nedarai su prieaugiu, jis medėja. Tam, kad krūmas atrodytų tvarkingai, būtina jį karpyti.

Jei sodinamos levandos pasirinkus neatsparią veislę, jei sodinamos netinkamoje vietoje, jei neprižiūrimos, jos skursta, nyksta, iššąla. Rezultatas nedžiugina, šeimininkai levandomis nusivilia.

Todėl geriausia įvertinti laiką, kurį galite skirti gėlyno priežiūrai, ir rinktis tokius augalus, kurie tai vietai tinka. Labai mažai žmonių levandas renkasi dėl jų kvapo ar žiedų panaudojimo. Vis tik pagrindinė priežastis, kodėl žmonės sodina levandas – tai noras turėti mėlynos ar violetinės spalvos žydinčių augalų lauką, noras sukurti įspūdį su gausybe melsvų žiedų. Žmonės dažnai renkasi levandas būtent dėl jų žiedų spalvos, nes nežino kitų alternatyvų, o jų tikrai yra.

Lina: Tai kokios galėtų būti alternatyvos levandoms, labiau tinkamos vietinėms sąlygoms, kurias būtų lengviau prižiūrėti, tačiau sudarytų ne ką mažesnį įspūdį už levandas?

Lina Puodžiūtė: Lankantis Lenkijoje, man teko matyti įspūdingai atrodančią gatvę, kuri buvo apželdinta levandomis ir gojiniais šalavijais (lot. Salvia nemorosa). Ji taip gerai atrodė, taip ryškiai, gyvai, ir tą įspūdį sukūrė ne levandos, o būtent šalavijai. Iš tikrųjų šalavijai, ypač kai kurios jų rūšys (pavyzdžiui, Salvia nemorosa ‚Blauhuegel‘), yra dar ryškesni nei levandos. Jų žiedynas yra labai panašus – vertikalus, žvakės formos. Dar vienas dalykas – nukirpus peržydėjusius gojinių šalavijų žiedus, jie pražysta tais pačiais metais antrą kartą, taigi galima turėti dvigubą efektą.

Kitas pavyzdys, ypač aktualus pavasarį – snaputis (lot. Geranium magnificum). Levanda neatrodo ypač gražiai beveik iki pat birželio pradžios, o snapučių pavasarinės veislės, kurios turi violetinį ar mėlyną atspalvį, tikrai pagyvina gėlyną. Reikia paminėti, kad snapučių žiedynai skiriasi nuo levandų, jie yra plokšti, ramunėlės formos, tačiau tai nesumažina įspūdžio. Ypač gerai snapučius rinktis tose vietose, kur yra pusiau pavėsis, kur žemė yra derlingesnė, kur tenka sodinti po medžiu.

Vietoj levandų dar galėtų tikti varpotoji veronika (lot. Veronica spicata). Yra labai daug įvairių veislių, skirtingų spalvų, žinoma, ir mėlynos. Tai labai geras, gausiai žydintis daugiametis augalas. Veronikos žydi panašiu metu, kaip ir levandos. Jeigu reikia aukštesnių augalų – rinkitės veronikūnus (lot. Veronicastrum). Jie turi tokio paties tipo žiedyną, kaip ir levandos.

Dar viena alternatyva levandoms – katžolės (lot. Nepeta). Jos būna ir aukštesnės, ir žemesnės, tad galima rinktis pagal poreikį. Katžolė yra visai nereiklus augalas, ją lengva prižiūrėti. Katžolė žiemą nunyksta pati, o po to atželia. Peržydėjusius žiedynus galima visai palikti: jie patys nukris, supus, dar ir dirvą patręš. Tuo tarpu levandas būtina karpyti.

Katžolė labai greitai auga, per vieną pilną sezoną užauga didelis krūmas. Mano praeitą pavasarį sodinta Faseno katžolė (lot. Nepeta faassenii ‚Six Hills Giant‘) šį pavasarį jau buvo 1 metro skersmens. O levanda per tiek laiko paaugo maždaug iki sprindžio (apie 10 cm). Taigi jeigu reikia apsodinti didelį plotą, iš karto svarbu numatyti, kad levandos plečiasi negreitai, todėl visą plotą užpildyti arba kainuos žymiai brangiau, arba rezultatas bus labai negreitas.

Galima rinktis ir mažiau žinomą augalą – tai mėlesas (lot. Perovskia). Žiedyno forma ir spalva labai panaši į levandos, tačiau priežiūra kur kas lengvesnė. Mėleso žiedynai, kaip ir katžolės, nunyksta patys ir kitą sezoną atželia naujai. Lapija yra pilkos spalvos, kas labai primena levandas.

Visi šie augalai yra tikrai gera alternatyva norintiems grožėtis mėlynos spalvos žiedais savo gėlyne, tačiau neturintiems daug laiko augalų priežiūrai. Jeigu jūs esate pasiryžę įdėti daugiau pastangų – karpyti nužydėjusius žiedynus, apsaugoti nuo atšiaurių sąlygų, kontroliuoti drėgmę – tuomet auginkite levandas ir mėgaukitės jų žiedais.

Ačiū kraštovaizdžio architektei Linai Puodžiūtei už pokalbį!

Šis straipsnis taip pat buvo publikuotas Manonamai.lt portale. 

Taip pat skaitykite: 

“Provanso stilius: būdingi bruožai ir galimybės sukurti Lietuvoje”

“Natūralistinis apželdinimas: 10 dažniausių klausimų” 

Konferencija “Garden Style 2017”  jau rugpjūčio 26 d. Vilniuje! Ateik ir išgirsk ne vieną įkvepiantį pranešimą apie aplinkos kūrimą!