Natūralistinis dizainas: kas tai yra ir kaip jį kurti savo kieme

Pasyvus namas, tausojami resursai, ekologija – vertybės, kuriomis vadovaujamės statydami namą, galioja ir kuriant kiemo grožį. Netylant diskusijoms, kas yra natūralistinis dizainas, pereikim prie praktinių dalykų, kaip jį realiai pritaikyti savo kieme. 2017-ųjų rugpjūtį Vilniuje vyko tarptautinė aplinkos dizaino konferencija „Garden Style“, kurios tema – Įkvėpta gamtos. Natūralistinis dizainas“ (apie šių metų konferenciją skaitykite paspaudę čia). Štai keletas konkrečių patarimų, kuriais pasidalino pranešėjai.

1. PRIEŠ PRADĖDAMI – ĮVERTINKITE ESAMĄ SITUACIJĄ

Dažnai naujakuriai išrauna, nukerta, pašalina ir sulygina, o tada važiuoja į medelyną ir nuperka ką randa gražiausio pasodinti. Tačiau natūralistinis dizainas ir jo esmė – ekologiniai principai. Tad viską reikia daryti kita seka: turite įsivertinti, kokia dirva sklype, kiek saulės gauna, kur krenta šešėlis, ar yra užmirkstančių vietų, ar dideli šlaitai. Tada parinkti augalus, kurie gerai jaustųsi šiomis sąlygomis. Jūsų sklype skurdi dirva ir kepina saulė – neskubėkite iškirsti senų obelų, kurios teikia pavėsį (net jeigu nemezga obuolių), ir ieškokite augalų, kurie nereikalauja daug drėgmės ir toleruoja vandens trūkumą. Iš daugiamečių dekoratyvinių augalų tokių yra tūkstančiai, tikrai rasite kas patinka: nuo bandrenių iki levandų. Tokios sąlygos patiks daugeliui prieskoninių augalų (pavyzdžiui, čiobreliams), puikiai tiks ir žydinčiai pievai įrengti.

Ansis Birznieks, apželdinimo įmonės „Galantus“ Latvijoje įkūrėjas, konferencijoje pasidalino savo sklypo miške situacija. Kad ir kaip atsakingai sodino rožes, kad ir kaip kruopščiai jas prižiūrėjo, tačiau jo sklype, pušų paunksnėje, rožės nebuvo itin sveikos, neaugo taip vešliai, kaip turėtų, ir žiedų tiek daug nekrovė. O visas gėlynas suspindėjo tik tada, kai rožės buvo pakeistos pavėsį mėgstančiais augalais: hortenzijomis, astrancijomis, rasakilomis (apie jo pavėsingą sklypą su žydinčiomis gėlėmis detaliau rašėme čia).

Ansis Birznieks konferencijos "Garden Style" metu.

Ansis Birznieks konferencijos “Garden Style” metu. Nuotr. J. Andužis

Vadovaudamiesti natūralistinio dizaino principais, turėtumėte ne keisti sąlygas pagal norimą augalą (gerinti žemę, rūgštinti dirvą, įrengti laistymo sistemą), o augalą pasirinkti pagal esamas sąlygas. Tad kaitrioje ir smėlingoje vietoje tiesiog nesodinate drėgmės reikalaujančių melsvių ir astilbių. Tai pirmas žingsnis į natūralistinį dizainą ir nedaug priežiūros reikalaujančią aplinką.

Ansio Birznieks sodas pavėsyje – svarbu pasirinkti tinkamus augalus ir gėlynas klestės.

Ansio Birznieks sodas pavėsyje – svarbu pasirinkti tinkamus augalus ir gėlynas klestės. Nuotr. L. Liubertaitė 

Puikus Ansio Birznieks pavėsio sodas yra puikus natūralistinio dizaino pavyzdys.

Ansio Birznieks pavėsio sodas yra puikus natūralistinio dizaino pavyzdys, kai turimomis sąlygomis pasirinkti augalai padeda susikurti daug priežiūros nereikalaujančią aplinką. Nuotr. L. Liubertaitė 

2. NE VISAM SKLYPUI REIKIA GEROS RIEBIOS ŽEMĖS

Esame per daug pripratę aplinką kurti žemdirbystės principais, ir sunkiai atsiplėšiame nuo valgomų augalų auginimo principų. Tai pabrėžė ir pagrindinis konferencijos „Garden Style“ pranešėjas Noel Kingsbury. Jis yra ilgametis pasaulinio garso dizainerio Piet Oudolf bendražygis ir natūralistinio dizaino populiarintojas, knygų bestselerių autorius. N. Kingsbury sako, kad turime aiškiai atskirti sąlygas, reikalingas daržui bei vaismedžių sodui, ir sąlygas, reikalingas dekoratyvinei zonai.

Noel Kingsbury konferencijoje.

Noel Kingsbury konferencijoje papasakojo apie natūralistinio stiliaus principus. Nuotr. J. Andužis

Noel Kingsbury kalbasi su Ansiu Birznieks.

Noel Kingsbury kalbasi su Ansiu Birznieks. Konferencijos “Garden Style 2017” akimirkos. Nuotr. J. Andužis

Iš daržo norime kuo didesnio derliaus, todėl čia žemė turi būti turtinga maisto medžiagų. Dėl šios priežasties smėlingą dirvą permaišome su kompostu, nuolat geriname kokybę naudodami pasirinkto tipo trąšas, mulčią. Stengiamės, kad vaisiai ir daržovės gautų pakankamai saulės ir drėgmės.

Tačiau nereikia tokių pačių principų naudoti kuriant dekoratyvinę zoną. Dažniausiai net nebūtina užsivežti „geros žemės“ ten, kur bus gėlynas. Yra pakankamai daug gražių daugiamečių augalų, kurie prisitaiko augti įvairiomis sąlygomis, net jeigu pas jus dirva itin skurdi.

Norite, kad natūralistinis dizainas sukurtų stilingą vaizdą, norite mažiau rūpesčių? Pamirškite vienmetes gėles, kurias reikia kaitalioti kas sezoną ir kurias reikia tręšti, kad žiedai būtų dideli ir ryškūs. Pagal sąlygas, kurias turite gėlyne, pasirinkite tinkamus daugiamečius augalus. Skirkite jiems daugiau dėmesio pirmaisiais ir antraisiais metais, kad gerai įsitvirtintų ir kad tarpuose neatsirastų piktžolių. O vėliau tegul augalai suauga į vieną gražų želdyną, kuris kasmet džiugins jus iš naujo.

Noel Kingsbury VU botanikos sode, kur dalyviai turėjo galimybę dalyvauti jo vedamuose praktiniuose mokymiuose.

Noel Kingsbury VU botanikos sode, kur dalyviai turėjo galimybę dalyvauti jo vedamuose praktiniuose mokymuose. Nuotr. L. Liubertaitė 

Noel Kingsbury VU botanikos sode, kur dalyviai turėjo galimybę dalyvauti jo vedamuose praktiniuose mokymiuose.

Noel Kingsbury VU botanikos sode, kur dalyviai turėjo galimybę dalyvauti jo vedamuose praktiniuose mokymuose. Nuotr. L. Liubertaitė 

2018-aisiais konferencijoje “Garden Style” pamatysime gražių tokio apželdinimo pavyzdžių. Kad ir Auksė Dobilienė, kurios sodyba – atimanti žadą. Ji pasidalins ne tik begale gražių nuotraukų, bet ir papasakos praktinę viso želdyno dalį: kaip įrengė nenaudojant herbicidų, kaip sodino, kaip mulčiavo, kas pasiteisino, kurie augalai nuvylė, o kurie atlaikė permainingus orus ir nusipelnė karūns dėl savo grožio ir nereiklumo.

3. AUGINKITE NE PO VIENĄ, O GRUPĖMIS

Aiškiai atskirkite augalų zonas, kurios reikalauja skirtingos priežiūros. Jau išsiaiškinome, kad daržas reikalauja intensyvios priežiūros, o gerai parinktam daugiamečių augalų gėlynui dėmesio reikės labai nedaug. Veja šiuo atžvilgiu yra kaip dar viena zona. Trumpos vejos žolių šaknys lemia tai, kad drėgmę ir maisto medžiagas ji gauna tik iš paviršinio sluoksnio. Todėl vejai reikia maistingo dirvožemio sluoksnio ir nuolatinio drėkinimo. Be to, reikia ją nuolat šienauti. Akivaizdu, kad šitų dalykų nereikia gėlynui – tad kam apsisunkinti?

Šiuolaikiniuose dizainuose vejos plotas dažniausiai yra tuščias, be įterptų joje augalų. Tada paprasta palaistyti, galima greitai nušienauti. Visi kiti augalai auga už vejos ribų. Pavyzdžiui, jeigu nuo namo iki tvoros yra 5 metrai, tai iš jų 3 metrai tuščios vejos, o likę 2 metrai pilnai pilnai užauginti augalais.

Ansio Birznieks gėlynas aiškiai atskirtas nuo vejos zonos.

Ansio Birznieks gėlynas aiškiai atskirtas nuo vejos zonos. Nuotr. L. Liubertaitė 

Itin svarbu, kad tie augalai reikalautų panašių auginimo sąlygų, tik tada grupavimas turi prasmę. Gražų pavyzdį iš Kauno rajono konferencijoje pateikė Ingė Auželienė.

Ingė Auželienė konferencijoje papasakojo apie sklypą prie miško.

Ingė Auželienė konferencijoje papasakojo apie sklypą prie miško, kuriame augalai ne tik parinkti pagal esamas sąlygas, bet ir sugrupuoti. Nuotr. J. Andužis

Augalų grupė aiškiai atskirta nuo vejos ir trinkelių, joje žemė buvo permaišyta su rūgščia durpe, ir ten pasodinti skirtingi augalai, bet visi tokie, kurie priklauso miško tipui ir toleruoja rūgštų dirvožemį: tai šilauogės, viržiai, bruknės, spanguolės, pušys. Kitoje sklypo pusėje nuo vejos aiškiai atskirtas daugiametis gėlynas, kurio augalams taip pat reikia panašių augimo sąlygų.

Ingės Auželienės sukurtas natūralistinis sklypo dizainas. Čia auga skirtingi augalai, bet jų auginimo sąlygos vienodos. Pavyzdžiui, rūgščiam dirvožemiui pasirinktos šilauogės, spanguolės, bruknės, viržiai.

Ingės Auželienės natūralistinis dizainas pritaikytas sklype Kauno rajone. Rūgščiam dirvožemiui pasirinktos šilauogės, spanguolės, bruknės, viržiai ir pušys sudaro vieningą augalų grupę, visai kaip šalia esančiame miške. Nuotr. L. Liubertaitė

Tokie ekologinės bendrystės sprendimai lemia ir dizainą. Todėl natūralistinio dizaino sklypuose pamatysite ne vejoje išmėtytus medelius, o darniai sugyvenančias pilnas augalų grupes. Jeigu jūs savo sklype pradedate ne nuo nulio ir jau turite augančių augalų „bagažą“, jų grupavimas būtų teisingas ir logiškas sprendimas.

Ingės Auželienės augalų grupavimo pavyzdys.

Ingės Auželienės augalų grupavimo pavyzdys. Nuotr. L. Liubertaitė 

4. AUGALAI SU VEISLĖMIS – MAŽIAU RŪPESČIŲ

Kodėl vis kalbame apie augalams reikalingas sąlygas, o ne apie laukinius ar vietinius augalus? Juks daug kas mano, kad dabar madingas natūralistinis dizainas – tai toks mielas šabakštynėlis, kurį matome pamiškėje ar laukuose. Neapsigaukite: kad dizainą pavadintume natūralistiniu, tam visai nebūtina naudoti laukinių augalų iš šalia esančių pievų.

Dar daugiau: konferencijos pranešėjas selekcininkas Edvinas Misiukevičius išvis nerekomenduoja naudoti laukinių augalų savo kieme. Jis sako, kad iš gamtos galite semtis įkvėpimo: pastebėkite, kaip gražiai siūbuoja žolynai vėjyje, kaip ilgai išsilaiko liauni stiebeliai, kaip maži melsvi žiedeliai dėl atsikartojimo uždominuoja didelėje pievoje, kaip paparčiai pagyvina pamiškę. Tačiau savo kieme naudokite augalus su veisle. Selekcininkai nuolat aktyviai dirba, kad išvestų augalus, kurių šakninės atšalos neplinta taip agresyviai, kurie ne taip aktyviai sėjasi, kurie žydi ilgesnį laikotarpį, kurie yra ankstyvesni arba kaip tik vėlyvesni, kurie atsparesni ligoms, kenkėjams, šalčiams. Sunku prognozuoti laukinių augalų „elgesį“ neprofesionalui. Kad dizainas būtų pavykęs, kad atrodytų gražiai ir po metų, dvejų, penkerių, turite prognozuoti, kaip augalai augs toliau, kokį aukštį pasieks, kokia spalva žydės.

Edvinas Misiukevicius konferencijoje papasakojo, kuo skiriasi laukiniai augalai nuo į juos panašių augalų su veisle.

Edvinas Misiukevicius konferencijoje papasakojo, kuo skiriasi laukiniai augalai nuo į juos panašių augalų su veisle. Nuotr. J. Andužis

Norite labiau „vietinio“ vaizdo – ieškokite šalia augančių augalų atitikmenų. E. Misiukevičius pamini kraujažolę: galite rasti laukuose augančią, baltai žydinčią, besisėjančią, bet savo kieme auginkite veislę, kuri ne taip agresyviai sėjasi, o žiedynai stembesni ir su spalva, pavyzdžiui, ‚Teracota‘, ‚Feuerland‘. Kitas pavyzdys – kanadinė rykštenė (Solidago kanadensis), kuri geltonuoja itin paplitusi mūsų laukuose. Tačiau rykštenė Solidago rugosa ‚Fireworks‘ išlaikys laukinį įspūdį, tačiau agresyviai nesiplės.

Todėl jeigu norite patikrintų efektyvių sprendimų, auginkite augalus su veisle ir aiškia charakteristika.

Edvinas Misukevičius pataria savo gėlynui rinktis laukinių augalų atitikmenis, taip tiksliai žinosite, ko tikėtis iš pasodintų augalų.

Edvinas Misukevičius pataria savo gėlynui rinktis laukinių augalų atitikmenis su veisle, taip tiksliai žinosite, ko tikėtis iš pasodintų augalų. Nuotr. L. Liubertaitė

Edvino Misukeviciaus natūralistinis gėlynas.

Edvino Misiukevičaus natūralistinis dizainas. Nuotr. L. Liubertaitė 

Šis straipsnis taip pat buvo publikuotas žurnale “Statyk” 2017 m. spalio mėn. numeryje. 

Taip pat skaitykite:

“Konferencija “Garden Style”: specialistai iš Latvijos ištirpdė širdis”

“Natūralistinis apželdinimas: 10 dažniausių klausimų” (su video) 

Kviečiame į konferenciją “Garden Style”:

Konferencija vyks 2018 m. rugpjūčio 25 dieną Vilniuje. Konferencijos tema – “Tendencijos į praktiką”.

Daugiau apie konferenciją ir renginius, kurie vyks kartu – spauskite pasižiūrėti.

Prenumeruokite „Geltono karučio“ naujienlaiškius ir gausite sezoninių patarimų, dizaino idėjų ir garantuotai - įkvėpimo.

Palaukite...

Ačiū.

Rekomendacijos iš Emedelynas.lt

Left Menu Icon
Krepšelis