Lauko kambariai su baltomis rožėmis, krėslais pavėsyje, stilingu daržu su pavasarinėms salotoms ir kitomis įdomybėmis — šiame kieme tikrai rasite idėjų savo kiemui. Laidoje „Čia mano sodas“ užsukome pas sodų kūrėją Ingą Šidlauskienę, į Ignaliną. Inga aprodė savo 11 arų kiemą, kuris yra fantastiškas lauko kambarių pavyzdys, bei papasakojo, kaip sukurti atskirų zonų efektą. Pasivaikščiokime kartu.
Lauko kambariai: kam jų reikia
Kaip kurti zonas savo sklypui, mokome kursuose „Mano sodo dizainas“. Čia supažindiname su dizaino dėsniais bei projektavimo eiga. Kursų metu kursite naują savo sklypo dizainą iškart ant brėžinio.
Kai kiemas aprėpiamas vienu žvilgsniu, jis neįdomus, aiškiai matomos jo ribos, nėra ko ten eiti. O kai sukuriate lauko kambarius, kieme atsiranda paslapties: norisi vaikščioti ir jį tyrinėti, kad surastum visus įdomius kampelius. Būtent todėl lauko kambariai yra vienas iš būdų sukurti vizualinę apgaulę — tada sunku suprasti, kokio dydžio iš tikrųjų yra sklypas.
Jei nesugalvojate, kaip suskirstyti savo sklypo erdvę į lauko kambarius, Inga siūlo atsižvelgti į savo pomėgius ir veiklas. Jei mėgstate sportuoti — įsirenkite sporto kampelį. Jei mėgstate medituoti — ramybės erdvė kieme atrodys fantastiškai. Svarbu savęs neriboti ir kiemo erdves pirmiausia kurti sau.
Lauko kambariams jaukumo suteikia struktūra — grindys, sienos, lubos. Panagrinėkime, kaip šiuos elementus kieme sukūrė Inga.
Akmenų sodelis
Vieną iš lauko kambarių Inga vadina akmenų sodeliu. Visai neseniai čia buvo veja ir gėlynai. Tačiau Ingai norėjosi pokyčių.
Dabar šio sodelio vaizdas — tai keletas įdomių konstrukcijų, išdėstytų tarp akmenukų.
Paklausiau, kam skirtos tos metalinės konstrukcijos. Inga paaiškino, kad įrenginėdama savo kiemą, visada ieško ne tik gražių, bet ir praktiškų sprendimų. Vasarą šios metalinės konstrukcijos atrodo tiesiog dekoratyviai, o pavasarį jos atliks šiltnamių funkciją. Inga planuoja pasiūti specialius dangalus iš agroplėveles pagal konstrukcijos formą, kuriuos uždės ant konstrukcijų, o po jais augins salotas, ridikėlius ir kitas ankstyvąsias daržoves.
Įrenginėjant akmenų sodelį, veja nebuvo nuimta — kadangi ploto yra nemažai, darbas būtų buvęs labai sunkus. Štai ką jie padarė:
- Veją nušienavo kaip įmanoma trumpiau;
- Ją uždengė tekstile;
- Užbėrė sluoksnį stambesnių akmenukų;
- Tada — smulkesnės frakcijos akmenukų.
Inga atkreipia dėmesį, kad jei pirma supiltumėte smulkesniuosius — stambūs akmenys pūpsotų ant smulkesnių ir vientiso vaizdo nebūtų. Tad nesupainiokite eilės tvarkos, jeigu ir jūs panašiai nuspręsite daryti.
Tarp akmenų Inga prisodino žolinių augalų: tiesiog praskirstė akmenis, iškirpo tekstilę, iškasė duobes ir įsodino augalus — atrodo, lyg natūraliai jie ten augtų.
Ir štai puikus lauko kambarys. Jame akmenukų grindys, o lauko sienas iš vienos pusės suformuoja sklypo tvora, iš kitos pusės — ant špalerų auginti vaismedžiai.
Vaismedžių koridorius
Prie akmenų sodelio — siauras takelis, įrėmintas ant špalerų augančių vaismedžių. Iš vienos takelio pusės — obelys, kurios auga horizontaliomis juostomis ir sukuria ažūrinę tvorelę. Iš kitos pusės — kriaušės, kurios formuojamos prie pat pastato sienos. Jeigu atvirai, atrodo egzotiškai, primena atostogas, net nesitiki, kad gali nusiskinti čia obuolį ar kriaušę.
Paklausiau Ingos, kaip ir kokius medžius ji formavo. Pasirodo, čia auga įprastos vidutinio augumo obelys ir kriaušės. Prieš sodinant buvo paruoštos specialios tvirtos konstrukcijos, ant kurių vėliau formuojami medžiai.
Suaugusios sienelės aukštis daugiau mažiau atitinka natūralų vaismedžių augimo aukštį. Jei norėtumėte žemesnės tvorelės, Inga rekomenduoja rinktis žemaūges veisles.
Poilsio kambarys
Šis kampelis gimė iš praktinių paskatų, kaip vieta eksperimentams. Čia Inga augina daug skirtingų augalų, jais žaidžia ir išbando vis naujus derinius — tai erdvė augalų įvairovei atskleisti.
Kampelis medžio paunksmėje tapo ir puikia vieta pailsėti. Čia esantis gultas taip ir kviečia ramiai paskaityti knygą, išgerti puodelį kavos ar tiesiog pasnausti augalų apsuptyje.
Poilsio zonos pagrindas išklotas akmenukais — toks vaizdelis mintimis nukelia kur nors į pietų Prancūziją.
Pergolė — lauko koridorius
Ilga rūdinto metalo pergolė yra tarsi koridorius, perėjimas iš vienos kiemo erdvės į kitą. Įdomu tai, kad pergolė sukuria ne tik lauko kambario sienas, bet ir lubas.
Čia auga galingas augalas — smaugikas. Tokią funkciją galėtų atlikti ir kiti vijokliniai augalai, sako Inga. Puikiai tiktų hortenzijos (mažiau saulėtai vietai), vynvyčiai. Lubas sukurti įmanoma ir iš lengviau formuojamų medžių, tokių kaip liepos ar platanai. Žinoma, be žmogaus įsikišimo nieko nebūtų — darbo įdėti reikės.
Veja kaip kambarys aktyvioms veikloms
Koks kiemas be vejos? Inga pasakoja, kad veja čia atsirado anksčiausiai, tiesa, kažkada ji apėmė didžiąją dalį sklypo. Laikui bėgant, bekuriant lauko kambarius, vejos ploto vis mažėjo. Čia Inga leidžia laiką su šeima ir draugais: pasitiesia patiesalus ir jaukiai vakaroja.
Turiu pastebėti, kad veja yra tuščia, joje nėra jokių papildomų augalų. Inga tokį sprendimą priėmė tiek dėl praktinių, tiek dėl dizaino sumetimų. Visų pirma, augalus esančius vejoje sunku prižiūrėti — pjaunant žoliapjove nepavyksta vejos gražiai nupjauti, tenka naudoti ir žirkles. Taip pat kyla grėsmė pažeisti augalus, augančius prie pat vejos. Pavieniai augalai neatrodo gražiai — sodų kūrėja geriau rekomenduoja kurti augalų grupes. Toks pasirinkimas atrodys daug harmoniškiau ir stilingiau.
Būtent tokį gėlyną Ingą ir sukūrė kaip atsvarą tuščiai vejai. Gėlyno pagrindą sudaro rožės, o jas papildo tiek vienmečiai (patagoninės verbenos, kosmėjos), tiek daugiamečiai (raganės, katžolės, rasakilos, dekoratyviniai česnakai) augalai. Papildomi augalai užtikrina, kad gėlynas neatrodys niūriai rožėms nužydėjus. Jie taip pat užpildo visą gėlyno plotą ir neleidžia augti piktžolėms. Ir praktiška, ir gražu. Šiam gėlynui smagumo suteikia ir vertikalūs obeliskai.
Kampelis kavos pertraukėlei
Pro gėlyną vedantis takelis atveda į jaukią atokią vietelę. Medžio paunksmėje Inga įkūrė nediduką baltą metalinį suoliuką. Sėdint ant jo, atsiveria visas kiemo vaizdas ir gėlynų grožis — tai puikus kampelis pasišnekučiuoti stebint veiksmą kieme.
Ši erdvė yra išgrįsta trinkelėmis, kurios vizualiai sukuria lauko kambario grindis ir atskiria jį nuo kitų zonų. Privatumo suteikia perimetru apsodinti augalai.
Veja su sodo nameliu
Už gėlyno, kitoje jo pusėje — antrasis vejos plotas, prie kurio stovi stilingas sodininko namelis, šalia įrengtos supynės. Namelio stiklinėje verandoje, kur anksčiau pietų miego miegodavo jos sūnus, dabar vyksta nuostabios fotosesijos krikštynų ar kitų vaikiškų švenčių proga.
Ten pat — bitininko kambarėlis: tai zona, skirta Ingos vyro hobiui. Ne šiaip sau už namelio rasime kvepiantį prieskonių darželį. Ten auga raudonėliai, melisos, šalavijai, gervuogės — įsivaizduokite, koks ten dūzgimas vasarą.
Slaptas lauko kambarys su stalu
Prisirinkus vaistažolių arbatai, galima prisėsti jos išgerti dar viename nuostabiame kampelyje.
Vijoklių apsuptyje Inga įkūrė masyvų stalą su suolu — tai puikus pavyzdys, kad didelės erdvės lauko kambariams nėra būtinos. Turint fantazijos, jaukų kampelį susikurti įmanoma visur.
Lauko kambariai gali turėti ypatingus vartus
Jau matėte arką ir pergolę — sujungimai tarp erdvių gali būti ne mažiau įspūdingi negu pačios erdvės. Kai lankiausi Ingos sklype pirmą kartą (čia galite pamatyti mano pirmąjį apsilankymą), fotografavau vartus ir aikčiojau, kiek grožio jie sukuria.
Vartų centre yra kiaurymė, pro kurią matosi erdvės už sklypo ribų. Vartus iš abiejų pusių puošia rožės ir raganės, susipinančios viršuje.
Inga juokiasi, kad šie vartai jau tapo ikoniški, nes taip visiems patinka. Ir pati papildo: nieko ypatingo čia nėra: už vartų — išėjimas į kaimyninį sklypą, kelią, kuriuo jie išeina pasivaikščioti ar maudytis į netoliese esantį ežerą.
Ir aš ten buvau, alų midų gėriau, per barzdą varvėjo, rožių kvapus uodžiau, o paskui ir pasimaudėme tame ežere — kai filmavome laidą „Čia mano sodas“, buvo beprotiškai karšta diena. Ačiū, Inga, už svetingumą. Ir kviečiu laidą pažiūrėti — jos įrašas LRT mediatekoje: „Čia mano sodas“.
TAIP PAT SKAITYKITE:
„Tautvydas Gurskas: ką pasiruošti prieš užsakant aplinkos projektą“
„Gražus šiltnamis ne tik pomidorams auginti — pavyzdys iš Kauno rajono“
SUSIJĘ KURSAI:
„Mano sodo dizainas“ — tai kursai, skirti turintiems kelių – keliolikos arų sklypą. Juose padėsime suvokti svarbiausius šiuolaikiško dizaino principus ir pritaikyti juos savo konkrečiam sklypui. Kalbame ne apie konkrečius augalus, o apie viso sklypo suplanavimą. Kursų metu dalyviai kuria eskizus iškart ant savo brėžinių.
