Šįkart nekalbu apie tai, iš ko pagamintą šiltnamį rinktis. Galite išsirinkti dengtą plėvele, galite įsigyti polikarbonatinį ar stiklinį. Šįkart noriu atkreipti dėmesį į keletą dalykų, kurie turi būti apgalvoti dar prieš įsigyjant, ir kurie galioja įvairių tipų šiltnamiams.
Apie viską šiame video arba straipsnyje po juo:
ŠILTNAMIO DYDIS
Šiltnamio dydį parinkite pagal daržovių kiekį, kiek planuojate auginti jame, ir pagal tai, kiek vietos galite skirti sklype. Tarkim, vidutiniškai vienam kvadratiniam metrui skaičiuojame po 4 pomidorų daigus. Iš bendro ploto išminusuokite takelius ir pabandykite pasiskaičiuoti, kiek pomidorų daigų tiptų į jūsų šiltnamį. Pats geriausias būdas, kol šiltnamio įrengimas dar nepradėtas – pasisvečiuoti pas draugus ir realiai pasižiūrėti, kokio dydžio šiltnamyje koks kiekis daržovių gali užaugti.
Svarstydami šiltnamio plotį ir ilgį, pasižiūrėkite aplinką, kokia jį supa. Jeigu jau turite lysves, gerai būtų, kad šiltnamis „neišsišoktų“ iš konteksto ir lygiuotų su lysvėmis. Taip daržas atrodys tvarkingesnis.
Jeigu svarstote apie didesnį šiltnamį, jo viduryje gali būti ne takas, o papildoma eilė daržovėms. Tuomet šiltnamyje būtų du takeliai. Taip dar patogiau.

Kuo aukštesnis šiltnamis, tuo geresnė oro cirkuliacija, tačiau prišildyti jį ankstyvais pavasario rytais užtruks ilgiau.
Mano asmeniškas patarimas – neieškokite individualių sprendimų. Daržas smagus tuo, kad jame galima keisti vietas ir į viską žveglti kūrybiškai. Prisitaikykite standartinį šiltnamį, kuris daugmaž atitinka jūsų norimus išmatavimus – taip bus pigiau nei ieškoti individualaus sprendimo, o visi aukščiai, pločiai, įvairios detalės bus apgalvotos ir tiksliai apskaičiuotos. Pavyzdžiui, šis šiltnamis, kurio nuotraukas matote ir video jis nufilmuotas, yra iš Gampre el.parduotuvės. Pagal jo ilgį parinkome ir pakeltas lysves, kurios šalia, kad lygiuotų.
ŠILTNAMIO VIETA
Tobula, jeigu šiltnamį galite statyti taip, kad jo durys žiūrėtų į pietus. Tada vieną šiltnamio šoną šildytų rytinė saulė, pietinė kaitra ne taip stipriai kaitintų, nes augalai vieni kitiems sudarytų šešėlį, o vakarinė saulė pašviestų kitam šonui.

Tačiau šiltnamio įrengimas ne visada yra lydimas tokių tobulų sąlygų: vieniems namas užstoja, kitiems tokia saulėta vieta atsiduria reprezentacinėje zonoje, kitur galingas medis meta šešėlį.
Tokiu atveju svarbiausia, kad šiltnamį apšviestų rytinė saulė. Pavojingiausias ankstyvosioms daržovėms yra ankstyvo ryto periodas, kai temperatūra nukrenta labiausiai, o rytinė saulė dar nepatekėjusi. Kai tik paliečia pirmieji spinduliai, temperatūra šiltnamio viduje vėl pradeda kilti. Kuo tas vėsusis periodas ilgesnis, tuo didesnė tikimybė daigams nušalti. Ir kuo greičiau pasirodo pirmieji spinduliai, tuo lengviau augalams išgyventi. Todėl rytinių saulės spindulių poreikis yra kritinis.

Be to, dėl ilgesnio vėsaus rytinio periodo žemė šiltnamyje po žiemos atšyla ilgiau. Tai reiškia, kad šiltnamyje, kuris negauna rytinių spindulių, sezoną pradėsite akivaizdžiai vėliau.
ŠILTNAMIO VĖDINIMAS
Vėdinimas yra vienas iš kertinių dalykų, kad daržovės augtų sveikos, o ligos kankintų kuo mažiau.
Ieškant šiltnamio, yra 3 dalykai, kurie gali lemti gerą vėe:
- Automatiniai stoglangiai, kurie pasikelia ir nusileidžia. Tai puikus šiuolaikinis išradimas, net nereikia elektros. Ramiai išvažiuokite savaitgalį prie jūros ir nebeprašykite kaimynų, kad atidarytų ar uždarytų šiltnamio duris – su tokiais stoglangiais viskas įvyks automatiškai. Šiuolaikiniai polikarbonatiniai šiltnamiai, man rodos, jau net nebesiūlomi be tokių langelių. Juos galima net atskirai įsigyti irtaip patobulinti jau esamą šiltnamį. Svarbus aspektas: šito nepritaikysite polietileniniam šiltnamiui, kuris pagamintas su lankais.

Svarbus aspektas: šito nepritaikysite polietileniniam šiltnamiui, kuris pagamintas su lankais:

Plėvele dengtas šiltnamis su lankais – nėra šansų įstatyti automatinio vėdinimo langelius. Nuotr. L.Liubertaitė
-
2. Langas duryse. Šitą sužinojau iš apželdinimo kursų „Geltonas karutis“ lektorės Ingės Auželienės. Ji sako, kad šaltas oras eina pažeme, todėl vėsiomis pavasario dienomis ar vasaros naktimis labai gerai palikti atidarytas ne duris, o tik jų viršų. Apatinė dalis atlieka barjero funkciją, sulaiko patį šalčiausią orą nuo patekimo į vidų. O atidarytas langelis leidžia palaikyti gerą vėdinimą. Kai kurie gamintojai polikarbonatinius šiltnamius gamina iškart perskirdami duris į dvi dalis: viršutinę ir apatinę. Galite atidaryti tik viršutinę, jeigu norite erdvaus lango dėl vėdinimo, o galite ir visas duris, jei norite įeiti. Labai patogu ir labai apgalvota.

3. Aukštas šiltnamis. Šiltnamio, kuris yra „SPA VILNIUS Anykščiai” viešbučio teritorijoje, šeimininkė sako, kad vėdinimas labai gerai užtikrinamas šiltnamyje aukštesniu stogu. Tada šiltnamio viduje oro cirkuliacija geresnė. Pasižiūrėkite video, kur apžiūrėjau jų daržą ir atkreipkite dėmesį, kokios aukštos šiltnamio lubos. Tik turėkite omenyje, kad aukštesnis šiltnamis mes didesnį šešėlį ant kitų augalų jūsų darže. Tai nestandartinis sprendimas, ir iš esmės automatiškai atidaromų langelių bei durų su langu pilnai pakanka.
ŠILTNAMIO LAISTYMAS
O su šiltnamio laistymu nėra čia ką daugžodžiauti – dabar galite įsigyti kapiliarinio laistymo sistemą šiltnamiui ir šį klausimą uždaryti. Daug kas abejoja, nes mano, kad ji kainuos šimtus ir tūkstančius eurų. Tačiau tai ne veją laistyti, kur reikia jungti prie specialių sistemų, vedžioti daug laisytmo žarnų, programuoti, išlaikyti slėgį ir kt.
Paprastą laistymo sistemą šiltnamiui susimontuosite ir patys. Įsigysite nedidelį komplektuką, šiltnamio gale pastatysite talpą lietaus vandeniui, viską sujungsite ir vuolia. Pardavėjai aprašo, kokio ilgio šiltnamiui skirta laistymo sistema, tad išsirinkti nebus sunku. Bet kiek darbo tos kelios žarnelės padaro, tai su kibirų tampymu nėra net ką lyginti. Sutaupysite daug savo laiko, ir nugara jums padėkos.
Vienintelis aspektas, ką reikia apgalvoti įsigyjant šiltnamį – jeigu lietaus vandens talpą statysite šiltnamio gale, būtų gerai, kad ten būtų papildomas langelis arba kitoks būdas prieiti. Talpą vandeniui reikia pakelti bent 1 metrą virš žemės, kad nereikėtų elektros, o laistyti būtų galima panaudojant elementarią žemės trauką. Todėl visa ši įranga užima nemažai vietos, ir ji grožio daržui nesuteiks. Dažniausiai (ne visada) šiltnamio durys yra gerai matomos, o šiltnamio „nugara“ pasislėpusi. Jeigu ir jūsų atvejis toks, pasirūpinkite, kad šiltnamio gale būtų atidaromas langas, kad patogiai nuvestumėte žarneles nuo vandens talpos iki daržovių.
KADA STATYTI ŠILTNAMĮ
O kodėl apie naują šiltnamį mes kalbam dabar, rudenį, o ne pavasarį? Todėl, kad dabar yra geriausias metas jį įsigyti ir pasistatyti.
Šiltnamio naudojimo sezonas prasideda gerokai anksčiau negu tas laikas, kai pavasarį galima jį statyti. Kad tinkamai paruoštumėt pamatus, reikia sulaukti kol išeis įšalas, o tada prisitaikyti laiką, kai jau nebėra pavasarinės pliurzės, kai nelyja lietus, ir kai apskritai turite laiko. Dažniausiai toks laikas ateina apie balandžio antrą pusę ar gegužį. O jeigu šiltnamį pasistatėte rudenį, tuo metu jau skanausite savo užaugintų ridikėlių ir salotų! Tad statydami šiltnamį pavasarį, prarandate pusę to sezono malonumo.

Be to, žemė šiltnamyje visada ruošiama iš rudens – tiek naujo šiltnamio, tiek tokio, kuriame jau kažkas augo. Tai sveikiausias paruošimo būdas: permaišykite daržo žemę su kompostu ir palikite, kad susigulėtų per žiemą. O pavasarį jau galėsite mėgautis skaniais traškiais pirmaisiais ridikėliais!
Šis straipsnis taip pat buvo publikuotas portale LRytas.lt
Taip pat skaitykite:
„Gražus daržas: gurmaniškos „SPA Vilnius Anykščiai” idėjos” (video)
„Šiltnamiai – kokį pasirinkti ir kur statyti”
„Kaip paruošti šiltnamį prieš žiemą„
Ačiū „Gampre” šiltnamiams už iniciatyvą, kad parengčiau šį straipsnį ir video.