Dėmėtoji rūgtis (lot. Persicaria amplexicaulis) – vienas iš tų daugiamečių dekoratyvinių augalų, nuo kurio sunku akis atitraukti. Žvilgsnis tiesiog įsminga į pailgus ryškiai raudonos spalvos žiedynus, tyvuliuojančius žaliame lapų fone. Nors rūgtį galite žinoti kaip piktžolę iš lietuviškų pievų, ši gražuolė yra selekcininkų išvesta ir itin ryški. Ji yra vertinama net ir šiuolaikiniuose gėlynuose, kur paprastai dominuoja pastelinės spalvos. Jeigu sudomino ši netradicinė daugiametė gėlė, papasakosiu apie ją daugiau.
Dėmėtoji rūgtis atlieka svarbų darbą kovoje su piktžolėmis
Prieš pradėdama kalbėti apie grožį, turiu pasidžiaugti, kad rūgtis atlieka ir vieną labai svarbią funkciją. Tai yra vienas iš svarbiausių dalykų, dėl ko rūgtis vertinama natūralistinio stiliaus želdynuose. Paslaptis ta, kad platūs rūgties lapai puikiai uždengia žemę, o taip sukuriamos nepalankios sąlygos augti piktžolėms. Juk ir joms reikia saulės ir vandens, o per tokius lapus sunku gauti ir vieno, ir kito. Taip susidaro mulčiavimo efektas – natūraliai, savaime ir be jokių papildomų pastangų. O juk natūralistinio stiliaus želdynų šūkis – „kuo mažiau priežiūros!”.
Kaip ir visiems daugiamečiams gėlynams, tarpus tarp mažų sodinukų labai svarbu kruopščiai išravėti pirmaisiais metais, kol augalai pilnai suaugs ir tuščių tarpų praktiškai nebeliks. Vėliau tereikės ravėjimo pavasarį, o antroje metų pusėje, kai augalai išsiplės ir lapai suvešės, piktžolėmis jau praktiškai nebereiks rūpintis.
Tad dėmėtoji rūgtis su savo tankiu keru ir gražiais lapais patenka tiesiai į geriausiųjų sąrašus.
Trumpai apie auginimo sąlygas
Sudėsiu pagrindinius akcentus dėl aplinkos sąlygų, kurios leis rūgčiai atskleisti savo didžiausią potencialą.
Parinkite joms tokią vietą savo sklype, kad rūgtis augtų daliniame pavėsyje ir derlingoje dirvoje. Rūgtys tikrai ne sausamėgės, tad žemė turi būti gerai drėkinama. Nuo šių sąlygų priklauso, kaip rūgtys prigis ir kiek ilgai atrodys gražiai.
Esu mačiusi dėmėtąsias rūgtis augančias ir nelaistomuose želdynuose, kaitrioje saulėje, tačiau iš esmės jos yra drėgnų vietų augalas. Kad ir kiek atrodytų patikimas, rizika visada yra – jau vien galime prisiminti Auksės Dobilienės patirtį, kurios sodyboje dėmėtoji rūgtis neišgyveno. Apie jos gėlyno augalus pasakojome video filmuke, jį galite bet kada pasižiūrėti paspaudę čia. Tačiau nuo gamtos išdaigų niekas nėra apsaugotas, ir tai visai nereiškia, kad rūgtis negali augti pas jus. Iš esmės ji laikoma patikimu augalu, todėl drąsiai bandykite ir džiaukitės rezultatais.
Beje, gera kompanija, o kartu ir nuostabi kompozicija saulės stokojančiam gėlynui – ši pavėsį mėgstančių augalų trijulė: rūgtys, paparčiai ir melsvės. Rekomenduoju!
Rūgties privalumai ir trūkumai
Įdomu, kiek ilgai dėmėtoji rūgtis savo žiedais puoš jūsų gėlyną? Pradėsiu nuo geros naujienos – dėmėtoji rūgtis gausiai žydi nuo liepos iki pat lapkričio. Tik labai svarbu, kad augalui užtektų drėgmės, todėl nepagailėkite laiko palieti papildomai, ypač jeigu vasarą pasitaiko sausringesnė.
Bloga naujiena – paragavusi pirmųjų šalnų, rūgtis iškart suglemba ir praranda visą grožį iki kito pavasario. Tradicinio apželdinimo šalininkams tai įprastas dalykas, o natūralistinio stiliaus gerbėjams – tikrai didelis trūkumas.
Neišbraukite rūgties vien dėl to iš savo svajonių augalų sąrašo. Tiesiog sodinkite rūgtis ne dideliais masyvais, o mažomis grupelėmis. Tada atėjus šalčiams nebus aiškiai matomų „skylių“ želdyne.
Dėmėtoji rūgtis gėlyne: kur tinka?
Pasižiūrėkime keletą pavyzdžių, kaip žymūs dizaineriai naudoja rūgtis, ir įvertinkime savo galimybes.
Garsusis Piet Oudolf dažnai rūgtis projektuoja palei takus, gėlyno pakraščiuose. Tokių pavyzdžių mačiau ir Mien Ruys soduose Olandijoje, ir Beth Chatto sode D.Britanijoje:
Tačiau mes jau žinome, kad didelis plotas greitai atguls žiemos miego, vos pirmųjų šalnų paragavęs. O pirmosios lietuviškos šalnos Lietuvoje pakanda anksčiau negu Olandijoje ar D. Britanijoje. Todėl planuodami savo gėlyną pasverkite, ar ryžtatės sodinti rūgtį gėlyno pakraščiui ir džiaugiatės pusę metų jų grožiu iki šalnų, ar pasirinksite saugesnį variantą ir įmaišysite rūgtis tarp kitų augalų, šiek tiek toliau nuo krašto. Rūgtys žydi tikrai ilgai ir gausiai, tad tik nuo jūsų pasirinkimo priklauso, kaip nuspręsite jas panaudoti.
Ir jos išties atsilygins jums. Nedaug yra ryškiai raudonų žiedų, kurie atrodo taip stilingai ir šiuolaikiškai. Derinkite su panašaus atspalvio žiedais ir nesuklysite.
O jeigu norisi subtilesnių atspalvių, tai tikrai neišbraukite rūgties iš perkamų augalų sąrašo. Būna ji ir baltais žiedais pasipuošusi, pavyzdžiui, rūgtis ‚Alba‘.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Apie Auksės Dobilienės patirtį kuriant natūralistinį želdyną savo sodyboje skaitykite „5 patikimi lauko augalai iš pasakiškos Auksės Dobilienės sodybos”
Visus mūsų straipsnius apie daugiametes gėles, kaip jas pasirinkti ir kaip prižiūrėti –rasite čia, spauskite peržvelgti.
Šiuo metu įgyvendinu projektą Instagrame, kurio tikslas: 100 dienų – 100 augalų. Jis gali tapti Jūsų įkvėpimo šaltiniu kuriant šiuolaikišką ir stilingą nuosavą gėlyną. Apie projektą, kur jį rasti, ir kas tie 100 augalų: „100 augalų: dovanoju patikimų, nereiklių ir gražių augalų rekomendacijas”.
Susiję apželdinimo kursai:
Kad sudominę augalai derėtų tarpusavyje, kad būtų pasirinkti atsižvelgiant į turimas sąlygas, kartais nepakanka tik teorinių žinių. Apsilankykite mūsų organizuojamuose kursuose „Mano natūralistinis gėlynas” ir kartu su patyrusia želdynų specialiste sukursite savo asmeninį gėlyną.
Norite išmokti klasikinių augalų dizaino dėsnių? Kviečiame į kūrybiškas „Augalų komponavimo dirbtuves”, kur sužinosite, kaip medžius, krūmus ir gėles apjungti į harmoningas kompozicijas ir pasidaryti augalų susodinimo planą.
Prenumeruojant naujienlaiškį, Jus pirmuosius pasieks ir kitos mano įžvalgos nuostabių želdynų, gėlynų ir susijusiomis temomis:
