Ū.M. Bujauskaitė: talentingos lietuvės sodo biuras pastebėtas D. Britanijoje

Darbas biure dažnai asocijuojasi su pilka ir niūria aplinka – kompiuteris, stalas, kėdė, na ir vienas kitas vazoninis augalas. O dabar įsivaizduokite biurą, kuriame gali pasijusti kaip Baltijos pajūryje: čia ošia kelių metrų aukščio pušys, po kojomis girgžda smėlis, žaliuoja įvairūs augalai… Sakote, fantazuojame? Visai ne! Tokį projektą kaip tik šiuo metu įgyvendina talentinga lietuvė, kraštovaizdžio dizainerė Ūla Marija Bujauskaitė. Ji gyvena D. Britanijoje, ten mokosi šiuolaikinio apželdinimo paslapčių, o jos talentą pastebėjo ir jos projektą į geriausių jaunųjų dizainerių darbų finalą įtraukė prestižinės parodos „RHS Flower Show Tatton Park“ vertintojai. Šių metų tema – sodo biuras (angl. a garden office). Dizaineriai turėjo pristatyti sodo biuro projektus, ir Ūlos Marijos projektas buvo atrinktas kaip vienas iš trijų geriausių. Dabar ji intensyviai ruošiasi įgyvendinti projektą ir debiutuoti su juo parodoje liepos mėnesį. Tik vienas iš trijų finalininkų gaus medalį ir pelnys geriausio 2017-ųjų jaunojo dizainerio titulą. 

Suintrigavome? Susipažinkite su Ūla Marija ir palaikykite ją. Šiame išskirtiniame interviu ji mums papasakojo apie savo santykį su gamta, apie tai, kaip ji atrado kraštovaizdžio architektūros studijas ir, žinoma, apie savo kuriamą sodo biurą, kuris yra įkvėptas vaikystės prisiminimų Lietuvoje.

Lina Liubertaitė: Nuostabu matyti lietuvišką pavardę tarp „RHS Flower Show Tatton Park“ jaunųjų talentų, bet dar įdomiau, kad nieko apie tave nežinome! Papasakok, kaip atradai malonumą kurti aplinką, kas tave paskatino rinktis šį kelią?

Ūla Marija Bujauskaitė: Užaugau Lietuvoje ant Šešupės kranto. Tėvai labai mylėjo gamtą, gyvenome labai gražioje aplinkoje, turėjome nuostabų sodą. Mano močiutė visą gyvenimą rinko įvairiausias lelijų rūšis, kurias augino pas save sode. Tame sode mes kartu leisdavome laiką – tarp obelų, agrastų ir serbentų.  Ir kiekvieną  vasaros rytą bėgdavome maudytis į upę: per  pievas, pro didelius liepų medžius. Manau, kad dėl to mano ryšys su gamta yra toks stiprus. Nuo pat mažens esu išmokyta mylėti gamtą.

Lina: Kaip pasirinkai studijas?

Ūla Marija: Studijas pasirinkau atsitiktinai, likimas taip susiklostė. Iš pradžių aš norėjau studijuoti architektūrą. Kadangi reikėjo išsiųsti paraiškas į universitetus, pradėjau ieškoti, kokie universitetai siūlo architektūros studijas ir taip atradau kraštovaizdžio architektūrą. Pradėjau domėtis, ir ji mane įtraukė.  Kai nuvažiavau į universitetą pokalbiui su kurso vadovu, jis pasakė: „Tu tiesiog privalai čia studijuoti, tau labai tiks ši sritis“. Tada aš ir nusprendžiau, kad turiu eiti šiuo keliu. Kraštovaizdžio architekte dirbu jau 4 metus, turiu kraštovaizdžio architektūros magistro laipsnį ir esu labai tuo patenkinta.

Lina: Ar sunku rasti klientų dirbant Didžiojoje Britanijoje? Kokius matai pagrindinius iššūkius dirbant šį darbą ateityje?

Ūla Marija: Klietų visada rasi, jeigu tik myli savo darbą ir įdedi į jį daug pastangų. Tuomet atsiranda daugiau tokių, kuriems patinka tavo darbai ir tai, ką tu darai. Labai didelės galimybės atsiveria kūrėjų, dizainerių apsuptyje, vadinamosiose sodininkų draugijose. Dalyvaujant tokioje veikloje, galima daug pasiekti ir rasti įdomių darbo pasiūlymų, man yra tekę dirbti su ne vienu tokiu projektu.

O didžiausias iššūkis man yra tuomet, kai tu turi savo viziją ir žinai, kas tau patinka, tačiau turi suprasti ir klientą. Projektas skirtas jam, todėl čia svarbiausi yra jo norai, jo vizija. Tai, sakyčiau, sunkiausia darbo dalis yra įsijausti į kito žmogaus norus.

Nors įvairiausių iššūkių pasitaiko kasdien, bet džiaugsmas dirbti šį darbą viską atperka.

Lina: Koks Tavo mėgstamas stilius, dizaino kryptis?

Ūla Marija: Natūralistinis santykis su dizainu – ko gero, daugelis būtent tai pastebi mano darbuose. Man patinka griežtos architektūrinės formos, suderintos su natūralistine gamta. Tai tikslios geometrinės figūros, kurios smarkiai kotrastuoja su laukine gamta, kuri ateina iš mano vaikystės prisiminimų. Mane labai įkvepia Lietuva, Lietuvos gamta, kurios apsupta aš užaugau.

Lina: Papasakok apie projektą, kurį pristatai parodos „RHS Tatton Flower Show“ metu.

Ūla Marija: Šiais metais jaunieji dizaineriai turėjo pristatyti projektą tema – sodo biuras (angl. a garden office). Trys atrinkti finalistai turi sukurti sodą taip, kaip jie jį įsivaizduoja.

Mano sodo koncepcija yra tokia, kad jis būtų pritaikytas urbanistinei aplinkai – tai natūralistinis sodas, įrengtas dangoraižiais apstatytoje aplinkoje. Ši sodo idėja yra įkvėpta vaikystės atsiminimų leidžiant vasaras prie jūros. Aš noriu „ištraukti“ žmones iš labai niūrios, pilkos biuro atmosferos, kur viskas ūžia, bėga, niekada nesustoja, ir perkelti juos į lietuvišką (ar bent jau Baltijos) pajūrį, kur ošia pušys ir po kojomis girgžda smėlis. 

Visos medžiagos, kurias aš naudoju savo kuriamam sodui – tai yra mediena, molinės plytelės, vanduo – viskas yra įkvėpta gamtos ir labai natūralistiška.

Lina: Gegužės pabaigoje Londone vyko „RHS Chelsea Flower Show“ paroda, kuri diktuoja apželdinimo madas. Kuris sodas labiausiai tau patiko?

Ūla Marija: Tiesą sakant, buvau taip užsiėmusi, kad neturėjau daug laiko apžiūrėti kitų sodų, tai tik truputį apžvelgiau. Iš „RHS Chelsea Flower Show“ man patiko sodas „Breaking Ground Garden“, kuris simbolizuoja nykstančias sienas privačiame švietime, kad visi studentai turėtų lygias galimybes, nepriklausomai nuo jų finansinės padėties.

Mane labiausiai intriguoja tokie projektai, kurie turi neįprastą idėją, koduoja savyje paslėptą žinutę. Ir, žinoma, kurie naudoja naujus, įdomius augalus. Negaliu likti abejinga projektams, kuriuose pamatau kažką dar visai naujo ir anksčiau nematyto –  tokie būna patys įdomiausi.

Lina: Kokias matai apželdinimo tendencijas ir kiek jos atsispindės tavo ateityje kuriamuose projektuose?

Ūla Marija: Apie tendencijas labai sunku spręsti, nes dažnai jas lemia klientas ir tai, kas jam asmeniškai patinka. Tačiau pastebiu, kad natūralistinis stilius sugrįžta į madą. Man visada norisi paimti dalelę gamtos ir perkelti ją į mūsų miestus. Mane žavi tokie sodai, kurie, atrodo, stovėjo nejudinami šimtmečius, kurie turi savo charakterį  – juose tiek daug skirtingos tekstūros.

Aš nesu skirtingų spalvų megėja, man patinka ramių spalvų paletė, augalų žaluma su ryškesniais akcentais.  Ir šis sodo biuras, kurį dabar kuriu, dauguma jo atspalvių bus sidabriniai, pilkšvi, melsvi – paletė bus sidabrinė Į juos norisi įvesti labai tamsius, mėlynai juodus bei ryškiai geltonus žiedus – tokius, kurie bus kontrastingi sodo akcentai.

Man asmeniškai labai patinka paparčiai, kurių apstu lietuviškuose soduose. Taip pat šiame sode bus pasodintos pušys, vienas medis, kurį jau išsirinkau, jis bus apie 7 metrų aukščio. 

Tikiuosi, kad pavyks įgyvendinti idėją perkelti čia Baltijos pajūrį, norisi visiems jį parodyti. Kartu tai bus ir dalelė manęs bei mano vaikystės.

Šis sodo biuras –  apie tai, kur aš užaugau, kodėl dabar esu čia ir kuriu sodus.

Ačiū už įdomų pokalbį, o dabar nekantriai laukiame parodos.

Šis straipsnis taip pat buvo publikuotas ir LRytas.lt portale. 

Taip pat skaitykite: 

“Rūta Žiugždė: Įspūdingiausi augalai iš Čelsio gėlių parodos”

“Eglė Sunilaitienė: “Čelsio gėlių paroda 2017” nustebino skulptūromis“

Konferencija “Garden Style 2017” jau rugpjučio 26 d. Litexpo parodų rūmuose, Vilniuje. Įkvepiantys pranešimai apie aplinkos kūrimą ir žymių dizainerių, selekcininkų, apželdinimo profesionalų pasidalinimas patirtimi – sužinokite pasaulines tendencijas ir pritaikykite jas savo kiemui.