Kas tas vaismedžių turizmas, klausiate? Aš šį terminą pirmą kartą išgirdau iš medžių žinovo Leonardo Mekiono ir likau sužavėta, kokių įdomių ir įspūdingų vaismedžių galima pamatyti Lietuvoje. „Žinių radijo“ laidoje „Augalų entuziastai“ Leonardas plačiau papasakojo apie šią neįprastą turizmo rūšį ir net pasiūlė įdomiausių lankytinų objektų maršrutą. Visą laidos įrašą rasite paspaudę čia, o dabar skaitykit toliau ir ruoškitės kelionei!
Vaismedžių turizmas – kas tai?
Medžiai, kaip lankytini turistiniai objektai, yra gana įprastas reiškinys. Juk visi gerai žinome Stelmužės ąžuolą ar esame girdėję apie aukščiausią Lietuvos eglę Norūnų miške. O pasirodo, Lietuvoje turime ir ypač įdomių vaismedžių, kurie yra:
- kelių šimtmečių senumo ir vis dar vedantys vaisius;
- ypač storais kamienais;
- neįprastai aukšti ir pan.
Tad vaismedžių turizmas – tai kelionės, kurių tikslas yra aplankyti ir daugiau sužinoti apie išskirtinius vaismedžius. Anot Leonardo, į tokią kelionę verta išsiruošti bet kuriuo metų laiku, o geriausia – net kelis kartus per metus, nes kiekvienas sezonas leidžia pamatyti skirtingas medžių savybes ir grožį:
- žiemą, balto sniego fone, puikiausiai atsiskleidžia medžių kamienų didybė ir įdomios šakų formos;
- pavasarį aikčioti verčia kvepiančių žiedų debesys;
- vasarą akys raibsta nuo ryškios žalumos;
- ankstyvą rudenį galima paragauti sunokusių vaisių, o vėliau – grožėtis įvairiaspalviais vaismedžių lapais.
Tad kol keliauti svetur nelabai galime, vaismedžių turizmas gali tapti puikia priežastimi išjudėti iš namų, pabūti gamtoje, pasidaryti gražių nuotraukų ir atrasti netikėtų gražių vietų savame krašte.
Seniausia obelis Lietuvoje
Vaismedžių turizmas ir jo maršrutas gali prasidėti Kaune. Čia, Aleksote, auga Senoji Kauno obelis. Ją lengvai rasite naudodamiesi „Google“ žemėlapiais. Tai yra vienintelė Lietuvoje saugoma obelis.
Jei tikėtume užrašu, esančiu prie obels, jai yra net 360 metų! Šį faktą sunku patikrinti, nes dalis kamieno jau yra išpuvusi. Bet net jeigu metų skaičius nėra visai tikslus, faktas tas, kad ši obelis yra seniausia Lietuvoje. O nuostabiausia tai, kad ji vis dar veda vaisius! Kaip sako Leonardas, obuoliukai gan nedideli ir nėra labai skanūs, bet nusiskinti ir paragauti seniausios Lietuvoje obels vaisių jau savaime yra nekasdienė patirtis.
Senieji Kauno šilkmedžiai
Kitame Kauno rajone, Žemuosiuose Šančiuose, galima pamatyti dar vieną netikėtą reginį – šilkmedžius. Prie dabar ten esančio vaikų darželio, palei tvorą, išsirikiavusi visa eilė šilkmedžių, kuriems daugiau nei šimtas metų! Leonardas juokiasi, kad jo kieme augantys šilkmedžiai atrodo tik kaip šių didingų medžių anūkėliai.
Tiesa, Kauno šilkmedžiai galėtų būti gražiau sutvarkyti ir apgenėti, tačiau net ir tokius juos aplankyti tikrai verta. O atvykę birželio ar liepos mėnesį, gal paragausite net ir jų uogų.
Siauralapiai žilakrūmiai Kaune
Būdami Kaune, galite apžiūrėkite ir siauralapį žilakrūmį (Elaeagnus angustifolia), o tiksliau – net du tokius įspūdingus vaismedžius: Karaliaus Mindaugo žilakrūmį (Kaunas, Karaliaus Mindaugo pr. 43A) ir Savanorių žilakrūmį (Kaunas, Savanorių pr. 306).
Šis vaismedis turi įdomų kamieną, dygliuotas šakas, žydi kvapniais geltonais žiedais ir nokina išvaizda į alyvuoges panašius valgomus kaulavaisius.
Ypatingas lazdynas Kauno rajone
Vaismedžių turizmas Lietuvoje yra ypač parankus kauniečiams, nes norint pamatyti net kelis įspūdingiausius Lietuvos vaismedžius, užtenka apvažiuoti Kauno miestą ir jo rajoną. Štai kad ir nuvykę į Kauno rajone, Akademijos miestelyje, įsikūrusią gamtininko Tado Ivanausko „Obelynės“ sodybą, galite apžiūrėti turkinį lazdyną (Corylus colurna). Dažniausiai lazdyną įsivaizduojame kaip nediduką krūmą, tad tikrai nustebsite čia pamatę įspūdingo dydžio storakamienį medį. Leonardas sako, kad jo kamienui apkabinti prireiktų bent dviejų žmonių. Antro tokio lazdyno nepamatysite niekur kitur Lietuvoje.
Šis turkinis lazdynas nokina valgomus riešutus. Beje, jo riešutų kekės irgi įspūdingos – jos atrodo tarsi apaugusios pasišiaušusiais plaukais. Vienoje kekėje sunoksta maždaug aštuoni riešutai. Šio riešuto kevalas yra storesnis, o patys riešutai mažesni, nei mūsų įprasto lazdyno – gal todėl jis nėra dažnai auginamas soduose.
Vaismedžių turizmas – aplankykite storiausią Lietuvos kriaušę
Kauno rajone, nuošalioje sodyboje nuo Kuprių kaimo, auga trikamienė „Mieldažinė“ kriaušė (pavadinimas kildinamas nuo ten gyvenusių žmonių pavardės). Ji ypatinga tuo, kad jos kamieno apimtis – net 5 metrai ir 70 centimetrų, o aukštis – net 17 metrų! Palyginimui – įprastai storą kamieną turintis ąžuolas laikomas išskirtiniu ir gali tapti valstybės saugomu gamtos objektu tada, kai jo kamienas siekia 4,5 metrų storį. O čia – už ąžuolą storesnė „paprasta“ kriaušė! Tai tiesiog neįtikėtina.
Be to, ši kriaušė labai graži ir gausiai nokina vaisius. Aplankę ją pavasarį, galėsite grožėtis nuostabiais jos žiedais, o rudeniop – paragauti ir kriaušių. Jos gal ir nėra ypatingai skanios, bet vėlgi, nuraškytos ne nuo bet kokios, o storiausios Lietuvos kriaušės!
Nors šis medis auga privačiame sklype, Leonardas sako, kad jo šeimininkai maloniai leidžia kriaušę apžiūrėti, prie jos nusifotografuoti ir vaisių paragauti. Tad jei nuspręsite apžiūrėti storiausią Lietuvos kriaušę – štai jos koordinatės „Google“ žemėlapiuose.
Neįprastas šermukšnis
Vaismedžių turizmas įdomus tuo, kad leidžia atrasti neįprastus ir netikėtus mums pažįstamų vaismedžių variantus. Pavyzdžiui, Žagarėje, Senosiose žydų kapinėse, auga storiausias Lietuvos šermukšnis. Jo kamieno apimtis – net 2,27 m. Tai tikrai stebina, turint galvoje, kad paprastai šermukšniai būna nedideli 30-40 cm apimties kamienus turintys medeliai arba krūmai. Leonardas sako nematęs jo uogų, nes šį medį lankė tik žiemą, tad nuvažiuokite ten rudenį ir patikrinkit – ar nokina jis raudonas uogas, ar ne.
Graikinis riešutmedis Laukuvoje
Dar vienas standartus laužantis medis – Laukuvoje, Šilalės gatvėje, Zofijos Stankienės sodyboje, augantis graikinis riešutmedis (Juglans regia L.). Šis medis iš karto atkreipia dėmesį ir išsiskiria aplinkoje, nes yra įspūdingo dydžio, storio ir aukščio. Tai puikus pavyzdys, kaip savo kieme galima užsiauginti kvapą gniaužiantį medį, kuris taps jūsų sklypo akcentu ir žavės visus aplinkinius.
Norite ir jūs susikurti kiemą su nuostabiu vaismedžių sodu? Registruokitės į kursus „Sodybos apželdinimas“, kuriuose išmoksite įvertinti savo sklypo privalumus ir trūkumus, suskirstyti sklypą į funkcines zonas, parinkti geriausią vietą augalams ir išsvajotam vaismedžių sodui. Kursuose savo patirtimi, mokslinėmis žiniomis, dizaino idėjomis ir praktiniais sodybos tvarkymo patarimais dalinasi dr. Ingė Auželienė. Tad šie kursai – puikus būdas pasitikrinti galvoje brandinamą savo sodybos viziją ir išsigryninti konkrečius žingsnius, kaip svajonę paversti realybe.
Dėkoju Leonardui Mekioniui iš įmonės „Akademijos arboristai“, kad papasakojo, kas yra vaismedžių turizmas, tiek ypatingų objektų aplankyti pasiūlė ir savo nuotraukomis pasidalino. Tad keliaukim po Lietuvą, atraskim įdomybes, semkimės įkvėpimo, kad grįžę namo sukurtume gražią aplinką ir savo kieme.
TAIP PAT SKAITYKITE:
„Vaismedžiai internetu: kaip užsakiau ir kaip pasodinau“
„Kokiame gylyje ir kaip sodinti vaismedžius kieme“
SUSIJĘ KURSAI:
„Sodybos apželdinimas“ – jei turite sodybą ir norite ją atnaujinti – šie kursai kaip tik Jums. Po jų jau turėsite konkretų planą, ką ir kaip pakeisti savo sklype.
KURSAI INTERNETU:
Nuotoliniai apželdinimo kursai – tai video pamokos su patarimais, pavyzdžiais ir užduotimis. Visas kursų programas rasite paspaudę čia.
