Daugelis sodininkų sakytų, kad visterijų auginimas Lietuvoje neįmanomas – pamatę žydinčias visterijas Italijoje ar Prancūzijoje, tik atsidūsta: „Ech, pas mus Lietuvoje nušals ir nežydės…“. Tačiau laidos „Čia mano sodas“ komanda apsilankė sodų kūrėjos Žanetos Želnienės („Sodo natos“) kieme Karklėje, kur visos abejonės ištirpo kartu su svaiginančiu jų aromatu. Čia jau dešimtmetį sėkmingai puoselėjamas augalas, kurio žiedynų ilgis siekia nuo 40 cm iki vieno metro ilgio! Štai jos sėkmės receptas.
Veislė: pavadinimas nesvarbu, svarbu rezultatas
Žanetos pažintis su visterija prasidėjo nuo paprasto eksperimento. „Grožėjausi šiais augalais šiltuose kraštuose, o kartą užsukusi į augalų parduotuvę Klaipėdoje pamačiau tokį gležną, mažą sodinuką. Nusipirkau ir pasodinau“, – prisimena ji.
Nors šiandien rezultatas įspūdingas, Žaneta prisipažįsta: etiketės neišsaugojo ir tikslaus veislės pavadinimo nežino. Tai puikus įrodymas, kad visterijų auginimas gali būti sėkmingas net ir neieškant išskirtinių kolekcinių veislių, jei tik parenkama tinkama vieta.
Žanetos sklype visterija auga rytinėje-pietinėje pusėje, saugančioje nuo pajūrio vakarinių vėjų.
Visterijos genėjimas – kada ir kaip
Jei tikitės, kad visterija gausiai žydės pati savaime, Žaneta turi jus nuvilti. Penkerius metus leidusi augalui augti kaip jis nori, vėliau ji suprato – be žirklių nebus ir žiedų.
Žaneta sako, kad idealu būtų genėti 3 kartus per metus: pavasarį, vasarą ir vėlyvą rudenį:
– Pavasaris: augalas apžiūrimas po žiemos, atliekamas sanitarinis genėjimas (trumpinamos nulūžusios šakos).
– Vasaros genėjimas: po žydėjimo visterija išleidžia ilgus ūglius. Juos Žaneta nukerpa, palikdama 6 pumpurus nuo pagrindinės šakos.
– Vėlyvo rudens genėjimas: tuos pačius ūglius ji trumpina dar kartą, palikdama tik 3–4 pumpurus.
Priežiūra po žydėjimo
Po žydėjimo visterijos užmezga magiškus vaisius. Žaneta pasakoja, kad susidaro ilgos ankštys, kurios atrodo tarsi egzotiški auskarai.
„Vienais metais buvau juos palikusi – rudenį vaizdas be proto gražus, nes lapija nusidažo geltonai, o tie auskarai kabo ir džiugina net žiemą“, – prisimena ji.
Tačiau sodų kūrėja perspėja: visterijų auginimas reikalauja pasirinkimo – arba dekoratyvios sėklos, arba gausūs žiedai kitąmet. Todėl ji didžiąją dalį žiedynų išskina. Jei leisite augalui brandinti visas sėklas, kitą pavasarį žydėjimas bus kur kas menkesnis.
Kodėl Žanetos visterijos nenušąla
Daugelis mano, kad visterijos nušąla per žiemą. Tačiau Žaneta sako, kad didžiausias pavojus – ne žiemos šaltis, o vėlyvosios gegužės šalnos.
Todėl visterijų žiemai ji nedengia, ir tik praeitą pavasarį, kai vėlyvos šalnos užsitęsė, teko imtis priemonių, kad išsaugotų pumpurus nuo pažeidimų. Štai čia jau tikrai reikėjo kūrybiškumo!
Tuomet Žaneta su vyru kūrė laužus prie pat visterijų ir dūmijo kelias naktis, kad pakeltų temperatūrą bent keliais laipsniais. Taip, teisingai supratote – jie abu pakaitomis nemiegojo net kelias naktis!
„Patys buvome kaip iš rūkyklos išlindę, bet pumpurus išsaugojome!“ – juokiasi moteris, kurios patirtis rodo, kad sėkmingas visterijų auginimas Lietuvoje kartais reikalauja ir pasiaukojimo.
Ar verta tiek vargti dėl kelių savaičių žydėjimo? Žanetai klausimų nekyla. Kiekvieną kartą eidama pro šalį ji sustoja įkvėpti to aromato ir džiaugiasi, kad tas mažas, kažkada pirktas „eksperimentas“ šiandien džiugina visą šeimą ir kaimynus.
Ačiū Žanetai už pasidalinimą patirtimi LRT laidoje „Čia mano sodas“.
