7 vijokliai privatumui sukurti: apžvalga ir rekomendacijos

Vijokliai yra puikus būdas suteikti sklypui privatumo — ypač naudingas, jei kiemas nedidelis ir nėra erdvės plačioms gyvatvorėms. Leonardas Mekionisakademijosarboristai.lt pasidalino idėjomis, kokius 7 vijoklinius augalus galėtumėte prisijaukinti ir savo kieme. 

Vijokliai ir funkcionalumas

Kaip sako Leonardas, lianos (vijokliai) yra labai funkcionalūs augalai:

  • Jais apauginta tvora sukurs žalią širmą nuo pašalinių akių ir suteiks privatumo;
  • Vijokliai gali paslėpti tai, ko nenorite matyti — pavyzdžiui, negražią namo sieną ar kokį ūkinį priestatėlį. Vaizdas taps romantiškas, o kiemo bjaurusis ančiukas turi šansų tapti sklypo pažiba;
  • Vijokliai suteikia dekoratyvumo — tik įsivaizduokite, kaip gražiai atrodytų gėlyne arka lipantis augalas;
  • Vijokliai gali būti ne tik gražūs, bet ir naudingi — kai kurie veda vaisius. 

Renkantis svarbu išsiaiškinti vijoklinių augalų savybes ir optimalias augimo sąlygas — jei viskas tinka ir patinka, daugiamečiai vijokliai džiugins ilgai. Su Leonardu panagrinėjome keletą pasirinkimų.

Vijokliais Leonardas dekoruoja net savo kiemo gėlyną — čia penkialapis vynvytis vyniojasi ant masyvaus akmens. Nuotr. Lina Liubertaitė
Vijokliais Leonardas dekoruoja net savo kiemo gėlyną — čia penkialapis vynvytis vyniojasi ant masyvaus akmens. Nuotr. Lina Liubertaitė

1. Laipiojančioji hortenzija (Hydrangea anomala)

Laipiojančioji hortenzija Leonardo kieme mėgaujasi pavėsine puse — šį augalą arboristas rekomenduoja rinktis, jei apželdinti norite vietas, kur saulės nedaug.

Pasodintas iš 20-30 cm aukščio sodinukų, po 4 metų lianinis augalas baigia apaugti kelių metrų sieną. Jaunas augalas vyniojasi ant atramų, vėliau pradeda kabintis ir orinėmis šaknimis. 

Leonardas juokauja, kad ši laipiojančioji hortenzija yra labai atspari, kadangi jis ją šiemet buvo… tiesiog pamiršęs. O ji puikiai išgyveno visas sausras ir kaip lipo į viršų, taip ir lipa. Ir dar skėtiškus žiedus krauna — tiesa, pamaitinus papildomis mineralinėmis medžiagomis, žiedų kiekis būtų tikrai gausesnis.

Laipiojančioji hortenzija įsitaisiusi pavėsinėje pusėje. Nuotr. Lina Liubertaitė
Laipiojančioji hortenzija įsitaisiusi pavėsinėje pusėje. Nuotr. Lina Liubertaitė

Tik nesupainiokite laipiojančiosios hortenzijos su kitomis hortenzijų rūšimis — apie šluotelines hortenzijas, kurios auga krūmu, skaitykite straipsnyje Šluotelinės hortenzijos — žydintys krūmai be rūpesčių“.

2. Didžialapė kartuolė (Aristolochia macrophylla)

Vienas įspūdingesnių vijoklių, pasižymintis dideliais širdies formos lapais ir pavasarį pasipilančiais žiedais, primenančiais pypkės formą. Jei sąlygos geros, vijoklis sunokina net ir vaisius, primenančius mažus agurkėlius. 

Jei nuspręstumėte auginti didžialapę kartuolę, pasirūpinkite tvirta atrama, kad dideli lapai nenusvirtų žemyn. Leonardas ant sienos yra ištempęs vielutes — jomis vijoklis ir keliauja aukštyn. Dar labiau tiktų vertikalios ar įstrižai sukaltos sienutės.

Didžialapė kartuolė džiaugsis saulėta, pusiau saulėta vieta bei drėgmės nestokojančiu dirvožemiu. 

Didžialapė kartuolė ir jos įspūdingi širdiški lapai. Nuotr. Lina Liubertaitė
Didžialapė kartuolė ir jos įspūdingi širdiški lapai. Nuotr. Lina Liubertaitė

3. Penkialapis vynvytis (Parthenocissus quinquefolia)

Turbūt nesuklysiu šį augalą pavadinusi daugiabučių klasika. Vienas populiariausių pasirinkimų mūsų krašte išgyvena renesansą ir su trenksmu grįžta į šiuolaikinį kiemą. 

Penkialapis vynvytis — be galo greitai augantis augalas: subrendęs per sezoną išauga po 15-30 metrų, todėl puikiai tiks itin aukštoms sienoms. Jei erdvės turite mažiau, bet vis tiek norite šio vijoklio — augalą teks prižiūrėti ir karts nuo karto apgenėti, kad išvengtumėte perteklinio plėtimosi. 

Penkialapis vynvytis  prie paviršių tvirtinasi ūseliais, todėl jis net neturėtų būti laikomas vijokliu — bet apie terminus skaitykite straipsnio pabaigoje.

Šis augalas pasižymi išskirtiniu dekoratyvumu: pirmoje vasaros pusėje žydi smulkiais žiedeliais, rudenį nusidažo įvairiomis ryškiomis spalvomis bei subrandina melsvai juodas uogas. Leonardas juokauja, kad šis vijoklis galėtų būti mūsų nacionalinis augalas — rudenį išryškinantis trispalvės spalvas. 

Vienas greičiausiai besiplečiančių vijoklių — penkialapis vynvytis. Nuotr. Lina Liubertaitė
Vienas greičiausiai besiplečiančių vijoklių — penkialapis vynvytis. Nuotr. Lina Liubertaitė

4. Triskiautis vynvytis (Parthenocissus tricuspidata)

Penkialapio vynvyčio pusbrolis — triskiautis vynvytis. Auga šiek tiek lėčiau, bet pasižymi tomis pačiomis savybėmis — tai itin atsparus bei puikiai prisitaikantis lianinis augalas.

Triskiautis vynvytis tinka tvorų, pavėsinių ar sienų apželdinimui. Kaip ir giminaitis, šis vijoklis yra labai dekoratyvus — sodriai žali triskiaučiai lapai rudenį paraudonuoja. 

Vijoklis gali būti genimas — geriausia pavasarį — ir puikiai atželia nugenėjus net ir metro ilgio „kasas“. 

Triskiautis vynvytis kabinasi ir lipa orinėmis šaknimis, todėl jauniems sodinukams specialios atramos nepakenks, o sustiprėjęs augalas lips tuo, ką randa. 

Triskiautis vynvytis rudenį džiugina raudonais lapais. Nuotr. Lina Liubertaitė
Triskiautis vynvytis rudenį džiugina raudonais lapais. Nuotr. Lina Liubertaitė

5. Raganė (Clematis)

Jei norisi daugiau ir įspūdingesnių žiedų — rinkitės raganes. Išduosiu paslaptį, kad raganes Leonardui sekasi auginti tikrai nekaip — susitarėme, kad paruošiu specialų reportažą apie raganių auginimą, gal padės ir jam. 

Raganių žiedų yra tikra galybė — nuo baltų iki pačių ryškiausių violetinių, nuo smulkių iki itin didelių. 

Raganėmis apaugintos arkos puikiai įsilies į klasikinį gėlyną ir derės prie rožių ar levandų — toks kampelis padvelks tikra romantika. 

Raganės mėgsta saulėtas vietas, tad kuo saulės daugiau, tuo gausiau žydės. Apačioje pasodinkite kitų augalų, nes raganėms patinka, kai “kojos” pridengtos.

Raganę tenka dažnai pamatyti klasikiniuose gėlynuose.  Nuotr. Lina Liubertaitė
Raganę tenka dažnai pamatyti klasikiniuose gėlynuose. Nuotr. Lina Liubertaitė

6. Smailialapė aktinidija (Actinidia arguta) 

Kaip jau minėjau, vijoklinių augalų būna ne tik gražių, funkcionalių, bet ir naudingų. Vienas jų — smailialapė aktinidija. Šis augalas puikiai lips ant stambaus karkaso ar ant stiprių vielų. Būtent taip yra padaręs Leonardas — prie arkos šonų ištempęs vielinį tinklelį, sukūrė puikią vietą šiam augalui gyvuoti. 

Smailialapė aktinidija tinka pusiau pavėsinei vietai. O jei dar nesate ragavę aktinidijos vaisių — tikrai daug praleidote. Antrais-trečiais metais po pasodinimo augalas pradeda brandinti vaisius — tokius mažus vaisiukus, primenančius kivius. 

Aktinidija vasaros gale subrandina vaisiukus — tikras vitaminų bombas. Nuotr. Lina Liubertaitė
Aktinidija vasaros gale subrandina vaisiukus — tikras vitaminų bombas. Nuotr. Lina Liubertaitė

7. Vynmedis (Vitis)

Sąrašą Leonardas baigia dar vienu valgomu variantu — vynmedžiu arba, paprasčiau, vynuoge. Ir skanu, ir gražu, o dar ir privatumo gali suteikti, sako arboristas.

Vynuogėmis dažnai apželdinamos pavėsinės, terasos — toks vaizdelis iš karto mintimis nukelia kažkur į Italiją ar Prancūziją. Ir ne be reikalo mintys nuklysta į pietines šalis — vynmedis be galo mėgsta saulėtą, pietinę pusę.

Leonardas augina dešimt skirtingų vynmedžio veislių ir visos jos mūsų klimato zonoje sunokina skanias uogas. Tiesa, kelios vynuogės auga šiltnamyje — ten derlius sunoksta dar įspūdingesnis.

Kai vynuogės buvo neseniai pasodintos, kaip tik tada svečiavausi pas Leonardą ir parengiau straipsnį bei video reportažą apie kartono naudą auginant vynuoges: „Vynuogių auginimas su šiaudais ir kartonu — fantastiški rezultatai“.

Leonardo šiltnamio vynuogės — tai bent kekės. Nuotr. Lina Liubertaitė
Leonardo šiltnamio vynuogės — tai bent kekės. Nuotr. Lina Liubertaitė

Vijokliai ar lianos

Dažnai kyla klausimas dėl terminų: pavadinimą “vijokliai” šiame straipsnyje vadiname apibendrintai. Išties augalai, kuriems reikalingos atramos, vadinami lianomis, o vijokliai yra tik viena iš lianų grupių. Lianos skirstomos į grupes pagal tai, kaip augalas kabinasi prie atramų:

  • Kartuolės lipa aukštyn apsivydamos atramą kamienu (tai tikrieji vijokliai);
  • Raganės apsiveja ne kamienu, o lapų koteliais (ši grupė vadinama lapalipiais);
  • Penkialapiai vynvyčiai ir vynmedžiai į viršų lipa apsivydami ūseliais (tai dar viena grupė);
  • Laipiojančiosios hortenzijos ir triskiaučiai vynvyčiai kabinasi orinėmis šaknimis (tad irgi nelaikomi vijokliais).

Žinodami, kaip augalas lipa į viršų, pasirinksite tinkamesnę atramą jam.

Ačiū Leonardui Mekioniui už smagią ekskursiją po jo kiemą. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

„Idėja sodybai: kaip pačiam įsirengti paplūdimį“ — įspūdingas projektas Leonardo Mekionio kieme

„Vynuogių auginimas su šiaudais ir kartonu — fantastiški rezultatai“

SUSIJĘ KURSAI:

„Mano sodo dizainas“ — kursai skirti jums, jeigu turite nedidelį sklypą ir norite susikurti šiuolaikišką dizainą jame. Kursų metu kuriate savąjį svajonių kiemą.

„Sodybos apželdinimas“ — jei turite sodybą ir norite ją atnaujinti — šie kursai kaip tik Jums. Po jų jau turėsite konkretų planą, ką ir kaip pakeisti savo sklype.

Mūsų dovana - 15 % nuolaida

Išmokite kurti augalų derinius! Rugpjūčio pabaigoje vyks įkvepianti dizaino konferencija „Garden style“ ir praktinės augalų dizaino dirbtuvės. Registruokitės dabar ir pasinaudokite mūsų nuolaida.

Užsiprenumeruokite naujienlaiškį ir atsiųsime nuolaidos kodą tiesiai į el. paštą.

Palaukite...

Ačiū.

kAPŲ APŽELDINIMAS

Paktiška kapų apželdinimo abėcėlė su patikimų augalų sąrašu. 

Nuotolinis seminaras – tik 19 eur.

Seminaro metu sužinosite, kaip parinkti augalus, kad kompozicija ant kapo būtų graži, harmoninga ir lengvai prižiūrima. Kaip skoningai papuošti kapą ne tik gyvais augalais.
Gausite nereiklių ir konkrečioms sąlygoms tinkamų augalų sąrašą ir augalų, kuriuos patys galite užsiauginti džiovinimui ir kapų puošimui, sąrašą.