Pomidorų auginimas mokykloje nieko nestebina – daug klasių kuria savo „žaliąsias palanges“. Tačiau pamačiusi rugsėjo mėnesio nuotrauką, kur vaikų delnuose ridinėjosi pomidorai, negalėjau nustygti – vadinasi, ši iniciatyva nesustojo ties pirmaisiais daigeliais, kaip paprastai atsitinka, o buvo išvystyta iki konkrečių rezultatų. Pakalbinau Vilniaus Martyno Mažvydo progimnazijos mokytoją Džiugintą Vaičiūnienę.
Džiuginta kilusi iš Klaipėdos, pati vasaras praleisdavo pomidorų šiltnamiuose – mama agronomė išleisdavo darbuotojas atostogų, o Džiuginta tuomet padėdavo. Meilė pomidorams nedingo – dar daugiau: šiemet ji savąją pradinukų klasę užkrėtė skania pomidorų auginimo bacila, tad labai smalsu, kaipgi jai tai pavyko.
Pomidorų auginimas mokykloje prasidėjo ne nuo pomidorų
Teisingai, tai ne pirmasis augalų projektas, kurį išbandė Džiugintos vadovaujama klasė. Kai vaikai buvo pirmokai, jie sėjo serenčius – vienmetes gėles. Vaikams labai patiko sėjimo procesas. Mažos jų rankelės tikrai gali pasėti sėklytę, buvo smagu stebėti, kaip atsargiai jie tai daro.
Tačiau kitais metais nuspręsta ieškoti kitų augalų, kurie motyvuotų vaikus labiau. Ne visiems gėlės pasirodė įdomios, nebuvo aišku, ką su jomis daryti toliau.
Tad jau kitais metais, antrojoje klasėje, mokytoja vaikams pasiūlė auginti pomidorus. Tikintis valgomų vaisių, auginti tapo kur kas įdomiau. Pirmoji pradžia jau buvo padaryta su serenčiais, tad pomidorų sėjimo procesas jau buvo labiau užtikrintas.
Kokias pomidorų veisles augino vaikai
Džiuginta savo namuose augina labai daug pomidorų ir yra patyrusi pomidorų augintoja. Beje, skatindama vaikų smalsumą, mokslo metų bėgyje mokytoja vis atsinešdavo į klasę savo augintų įvairių veislių pomidorų. Ne visi vaikai galėjo patikėti, kad iš vieno daigelio gali išaugti tiek daug pomidorų.
Mokytoja savo nuožiūra parinko įvairių veislių pomidorų, daugiausia tai buvo žemaūgiai, skirti auginti vazonuose. Štai tokios veislės buvo: ‚Saldus milijonas‘, ‚Stebuklas ant palangės‘, ‚Višenka‘ ‚Nepas 11‘, ‚Vazoninis oranžinis pomidoras‘. Nesirinko mokiniai pagal veislių charakteristiką, tiesiog sėjo atsitiktinai pasirinktas sėklas. Deja, ‚Višenka‘ ir ‚Nepas 11‘ nesudygo, todėl mokytoja greitai papildė sąrašą ‚Maskotka‘ veislės pomidorų sėklomis.
Atėjus laikui, vaikai daigelius išpikavo. Mokytoja džiaugiasi, kad vaikams tai buvo labai įdomi veikla: vieni vaikai tai darė drąsiau, o kitiems reikėjo pagalbos – perkėlinėjo juos itin atsargiai, tarsi stiklinius.
Po išpikavimo visi daigai susirikiavo klasėje ant palangės. Nuoširdžiai prižiūrimi daigeliai išaugo į gražius daigus.
Kur pomidorai augo vasarą
Mokslo metų pabaigoje kiekvienas vaikas pasiėmė po daigą į namus. Pomidorų auginimo sąlygos vasaros metu pas mokinius buvo labai įvairios. Vieni augino balkone, kiti terasoje, kiti namuose ant palangės, o dar kiti, planuodami vasarą daugiau keliauti, pasodino pomidorą į daržą lauke.
Paklausiau Džiugintos, ar buvo nesklandumų, ar visiems vaikams pavyko užauginti, ar ligos neužpuolė. Mokytoja teigia, kad didelių nuostolių nebuvo. Priešingai – kai kurie tėvai pasakojo, kad išvažiavę atostogauti, vaikai nerimavo, norėjo kuo greičiau grįžti namo ir pasižiūrėti, ar augalui nepritrūko drėgmės, ar jis ir toliau sėkmingai auga. Buvo smagu matyti tokį vaikų įsitraukimą.
Kalbant apie laistymą, mokytoja pomidorus pasirinko tikslingai: jeigu viskas padaroma teisingai ankstyvojoje pomidoro augimo stadijoje, vėliau, kad ir mažiau prižiūrimas ar rečiau laistomas, jis gali apdovanoti nuostabiais vaisiais.
O jais vaikai tikrai džiaugėsi, kai su pasididžiavimu susitiko rugsėjo mėnesį mokykloje ir galėjo parodyti savo užaugintus pomidorus. Vienas iš netikėčiausių atradimų vaikams – kad iš vieno kero galima užsiauginti ne vieną kitą pomidorą, o vieną kitą kilogramą pomidorų!
Kodėl šis pomidorų auginimas mokykloje neįprastas
Jeigu taip paprasta, kodėl ne visos pradinukų klasės atsineša savo užaugintų pomidorų rugsėjį?
Paprastai mokyklose vykstantys „žaliosios palangės“ projektai yra trumpalaikiai, nesitikima, kad daigas bus užaugintas iki subrendusio augalo. Kartais net augalų pasirinkimas glumina – pavyzdžiui, sėti žirnius indelyje, kai jie sėjami tiesiai į lauką, arba sodinti tulpės svogūnėlį pavasarį, kai jie sodinami rudenį. Tad tokio projekto tikslas – užauginti daigą. Gal manoma, kad vaikams pritrūks kantrybės. Gal bijomasi, kad vaikai neturės sąlygų toliau auginti. Gal stokojama tėvų palaikymo, ypač kai baigsis mokslo metai.
Trys sėkmės faktoriai
Džiugintos Vačiūnienės pomidorų auginimo projekto sėkmę lėmė keli dalykai:
- Pasirinkti augalai, kurie gali augti vazone ant palangės, todėl įmanoma išauginti iki valgomų daržovių;
- Iš anksto buvo numatyta, kad rudenį susitikę vaikai dalinsis pasiektu rezultatu;
- Nenutrūkstama mokytojos motyvacija ir bendravimas vasaros metu.
Mokytojos ir tėvų indėlis
Kad būtų pasiektas rezultatas, mokslo metų pabaigoje ne tik vaikai pasiėmė daigus į namus, bet ir mokytoja. Mokinių tėvai turi uždarą Facebook grupę, kur bendravimas nenutrūko ir vasaros metu. Mokytoja į šią grupę nuolat keldavo savojo pomidoro nuotraukas, parodydama pirmuosius žiedus ar užmegztas kekes. Ten ji rašė priežiūros patarimus, tręšimo rekomendacijas, nuolat priminė, kad pomidorą reikia palaistyti. Beje, pomidorų veislės buvo parinktos tokios, kurių nebūtina genėti, tad priežiūra buvo tikrai nesudėtinga.
Tai paskatino tėvus įsitraukti, fotografuoti jų vaikų auginamus augalus, o vaikus motyvavo pasistengti ir daugiau domėtis auginimu.
Neformalus mokytojos bendravimas vasaros metu darė labai didelę įtaką, padėjo nepamesti idėjos ir vykdyti projektą iki galo. Buvo nuostabu, kai visi pradėjo dalintis savo augančių pomidorų nuotraukomis, o rudenį susitikę – ir prinokusiais skaniais pomidorais.
O kas toliau?
Pomidorų auginimas mokykloje, Džiugintos klasėje, tikrai nesibaigs. Kitais metais mokytoja numačiusi kartu su vaikais auginti „Dwarf“ tipo pomidorus – tai naujos kartos pomidorai, specialiai išveisti auginti vazonuose (apie juos išsamiai galite paskaityti čia). Šis projektas bus sudėtingesnis, nes augalai aukštesni, reikės galvoti apie atramas ir parišimus. Bet ir derliaus bus gerokai daugiau! Kartu tai bus gera proga vaikams sužinoti apie kitokius pomidorus ir išsibandyti juos auginti kartu.
Džiuginta laiminga, kad vaikai sužinojo apie auginimą, dirvožemį, pažino augalo vystymosi stadijas. Be to, buvo ugdoma vaikų kantrybė, juk jiems reikėjo išlaukti derliaus!
O kitiems Džiuginta pataria tiesiog daugiau eksperimentuoti. Juk tokiems projektams įgyvendinti didelių sąnaudų nereikia – pakanka tik iniciatyvos ir glaudesnio bendravimo su vaikais ir tėvais.
Dėkojame Džiugintai Vaičiūnienei už šiltą pokalbį, ir dar labiau – už puikią iniciatyvą!
TAIP PAT SKAITYKITE:
„Nauja pomidorų auginimo mada: kas gi tie Dwarf tipo pomidorai”
„Pomidorų genėjimas: video instrukcija pradedantiesiems”
„Skaniausių pomidorų veislės 2019: mano derlius šiltnamyje”
Visi straipsniai, susiję su pomidorų auginimu – spauskite čia.
