Augalų fotografavimas: paprasti triukai, kaip pagerinti apšvietimą

Augalų fotografavimas nėra toks jau paprastas dalykas, ypač dienos metu, kai spigina saulė. Nuo aštrios šviesos vieni augalai nuotraukose išbąla ir praranda savo spalvų ryškumą, kitose vietose susidaro tamsūs, gilūs šešėliai. Kaip „sutvarkyti“ apšvietimą, fotografuojant augalus – apie tai pasikalbėjome su Remigijumi Zolubu.

Jeigu esate tas žmogus, kuris pastebi gamtos grožį, ir tiesiog nagai niežti kaip norisi visa tai įamžinti, tema – augalų fotografavimas – kaip tik jums. Sutikite, kad vasara – pats tas metas, kai grožio lauke apstu: tiek soduose, daržuose, tiek gėlynuose ar parkuose. Tad vieną saulėtą birželio vidurdienį, Bernardinų sode susitikau su Remigijumi, kad jis pasidalintų savo patarimais.

L. Liubertaitė ir R. Zolubas prieš pokalbį apie augalų fotografavimą. Nuotr. iš asm. L. Liubertaitės archyvo.

L. Liubertaitė ir R. Zolubas prieš pokalbį apie augalų fotografavimą. Nuotr. iš asm. L. Liubertaitės archyvo.

Remigijus Zolubas yra fotografijos profesionalas, dėstęs fotografijos dalykus Dailės akademijoje, pristatęs savo darbus parodose, o dabar jau dešimt metų moko kitus fotografijos, savo vardo fotomokykloje. Netrukus kartu pristatysime ir kursus apie sodo fotografiją – apie tai sužinosite mūsų naujienlaiškiuose. Na, o dabar pereikim prie patarimų.

Kiek augalų fotografavimas priklauso nuo saulės padėties

Jeigu dienos metu ant norimo nufotografuoti augalo krinta aštri saulės šviesa iš viršaus, po tuo augalu susiformuoja šešėliai. Mūsų akis mato normalų vaizdą, bet fotokamera negeba perteikti tokio didelio kontrasto skirtumo. Nuotraukoje apšviesta vieta atrodo išbalusi, o vieta, kuriai teko šešėlis, atrodo visai juoda. Tai gali būti netgi vienas augalas, kurio apatinė dalis, fotografuojant vidurdienį, atrodys neharmoningai tamsi.

Fotokamera negeba perteikti didelio skirtumo tarp saulės apšviestų viršutinių lapų ir susiformavusio tamsaus šešėlio apačioje. Nuotr. aut. L. Liubertaitė.

Fotokamera negeba perteikti didelio skirtumo tarp saulės apšviestų viršutinių lapų ir susiformavusio tamsaus šešėlio apačioje. Nuotr. aut. L. Liubertaitė.

Fotografuodami tą patį augalą ryte ar vakare, kai saulė šviečia ne iš viršaus, o iš šono, turėsime visai kitą rezultatą. R.Zolubas sako, kad žema saulė „piešia“ gražius šešėlius, išryškindama augalų linijas, struktūrą, krūmų kontūrus. Todėl didelius augalų plotus fotografuokite ryte arba vakare. Pavyzdžiui, norėdami perteikti „olandiškos bangos“ želdyno grožį (informacijos apie šį stilių, taip pat daugiau natūralistinio apželdinimo pavyzdžių, galite rasti čia). 

O pavienius augalus ar gėlių žiedus galima fotografuoti ir vidurdienį, į pagalbą pasitelkus kelis paprastus triukus.

Reflektorius – kelių augalų fotografavimas

Mūsų tikslas – pašviesinti šešėlius, kad nuotraukoje turėtume ne tokį didelį kontrastą, ir kad geriau atsiskleistų spalvos. Šiuo atveju išgelbėti gali reflektorius, kuris naudojamas šviesai atspindėti, t.y. pakeisti šviesos kryptį. Taigi, jo pagalba nukreipiame spindulius į šešėlius ir sumažiname skirtumą tarp šešėlinės ir apšviestosios pusės. Jį patogu naudoti, kai fotografuojate daugiau nei vieną augalą.

Tokį galite įsigyti visose fotografijos priemonių parduotuvėse, o kaina svyruoja apie 30-40 eurų, priklausomai nuo dydžio. Reflektoriaus privalumas – jis neužima daug vietos, lengvai susilanksto, tad galite patogiai nusinešti ten, kur tik jums prireiks.

Aliuminio folija – vienam žiedui

Pavienius augalus, ypač gėlių žiedus, fotografuoti galima ir dieną, net neturit specialaus reflektoriaus. Į pagalbą pasitelkite paprasčiausią blizgią aliuminio foliją, kurią greičiausiai rasite savo virtuvėje. Ji veikia tokiu pat principu kaip ir reflektorius, t.y. atspindi šviesą. Prieš naudojimą R. Zolubas pataria foliją suglamžyti ir vėl ištiesinti, kad paviršius nebūtų tarsi poliruoto veidrodžio: tada atspindinti šviesa bus švelni. Pakiškite folijos lapą po žiedu, kurį norite nufotografuoti – štai ir nebėra to tamsaus šešėlio, o spalvos gražiai atrodo iš visų pusių.

Folija, suglamžyta ir vėl ištiesinta, tinka fotografuojant pavienius augalus ar gėlių žiedus saulėtomis dienomis. Nuotr. aut. L. Liubertaitė.

Folija, suglamžyta ir vėl ištiesinta, tinka fotografuojant pavienius augalus ar gėlių žiedus saulėtomis dienomis. Nuotr. aut. L. Liubertaitė.

Šis būdas tikrai patogus, nes folijos galima atkirpti tiek kiek reikia, galima kelis gabalėlius sujungti, jei reikia. Jei diena saulėta, bet vėjuota, galite ja apvynioti faneros plokštę, ir pačią plokštę laikinai pritvirtinti, kol fotografuojate.

Putų polistireno plokštės

Atrodytų, augalų fotografavimas ir putų polistireno plokštės – niekuo nesusiję dalykai. Nors jos dažniausiai naudojamos sienų šiltinimui, taip pat gali pasitarnauti ir puikiam vaizdui nuotraukose. Tokias plokštes vertina net kino industrija, jas naudoja filmavimų metu ar rengiant fotosesijas. Putų polistireno plokštės neatspindi šviesos kaip veidrodis ar reflektorius, tačiau didelis baltas paviršius šviesą atspindi vien savo baltumu (panašiai kaip sniegas arba baltai dažyta siena). Tad jeigu turite šito gėrio, galite plokštę padėti taip, kad jų baltumas apšviestų tamsiame pavėsyje esančius augalus.

Jų trūkumas – nors plokštės nesunkios, bet jos nesusilanksto, todėl nepatogu nešiotis ar vežtis automobilyje.

Prožektorius ir maišelis

Štai ir dar vienas paprastas triukas, kuris, kaip R. Zolubas juokais sako, tinka, kai norime gėlei „padaryti makiažą“ arba ją pagyvinti. Prožektoriaus apšvietimas – puikus būdas, jeigu augalas yra tamsiai žalias ar spalvos atrodo blankiai.  Taip pat, panaudojus šią priemonę, tamsiame fone galite išryškinti augalą, kuris yra svarbiausias nuotraukoje.

Taigi, jeigu augalui trūksta spalvos intensyvumo, paimkite paprastą prožektoriuką ir pašvieskite į tą augalo vietą, kur apšvietimo reikia labiausiai. Tik reikia įsitikinti, ar šešėlis ne per gilus, nes tokiu atveju, reikės šviesti į šešėlio pusę, kad išlygintumėte kontrastą. 

Šiose nuotraukose matosi skirtumas, kai saulėtą dieną gėlės žiedas fotografuojamas natūralioje šviesoje (kairėje) ir su papildomu prožektoriaus apšvietimu. Nuotr. aut. L. Liubertaitė.

Šiose nuotraukose matosi skirtumas, kai saulėtą dieną gėlės žiedas fotografuojamas natūralioje šviesoje (kairėje) ir su papildomu prožektoriaus apšvietimu. Nuotr. aut. L. Liubertaitė.

Priklausomai nuo aplinkos apšvietimo, galime naudoti ir skirtingo intensyvumo prožektoriaus šviesą. Atlikite kelis foto bandymus ir jeigu pamatysite, kad prožektoriaus šviesa per aštri, įdėkite jį į baltą nepermatomą plastikinį maišelį, kuris tą šviesą suminkštins (pavyzdys video reportaže).

Naudodami papildomas apšvietimo priemones, prisiminkite, kad fotografijoje tiesioginė šviesa atgaivina daikto spalvą, o šoninė šviesa atgaivina daikto formą. Kaip naudojate vandenį augalo atgaivinimui, taip ir jo spalvą bei formą nuotraukoje galima atgaivinti šviesos pagalba.

Taip pat skaitykite:

Sužinokite daugiau apie tai, kaip sodinti ir puoselėti daugiametes gėles. 

Kviečiame į “Geltono karučio” kursus apie aplinkos ir augalų fotografavimą pradedantiesiems – “Sodo fotografija” su Remigijumi Zolubu, kurių metu susipažinsite su bendrais kompozicijos principais ir su specifiniais augalų fotografavimo niuansais.

Taip pat apsilankykite mūsų seminare “Dekoratyviniai augalai: kuriame kompoziciją” su Lina Puodžiūte, kur jūsų lauks kūrybiškas vakaras su praktiškomis žiniomis apie augalų derinius ir dizaino principus.

Mano dovana tau - el. knyga "Apželdinimo tendencijos 2021" nemokamai. Užsiprenumeruokite naujienlaiškį ir atsiųsiu šią dovaną tiesiai į el. paštą:

Palaukite...

Ačiū.

Geltonas Karutis