Yra daržovių, kurių dar vis neperkam iš parduotuvės. Daržovės žiemą – tai daugiausia vėlyvosios veislės, išlaikytos tinkamomis sąlygomis. Kai ką laikom namuose, kai ką – rūsyje, o dar kai kas laukia savo eilės šiltnamyje. Pasižiūrėkite:
Dabar, kai pats laikas rinktis ką auginsime pavasarį, noriu atkreipti dėmesį į vėlyvojo sezono daržoves. Negalvokit tik apie ankstyvą derlių – vėlyvajam irgi reikia skirti vietos darže. Štai keletas konkrečių idėjų.
Daržovės žiemą: sėkmę lemiantys faktoriai
Ar ilgai turėsite daržovių, priklauso iš esmės nuo dviejų dalykų:
1. Ar pasirinkote tokias veisles, kurios tinkamos ilgam laikymui,
2. Ar turite tinkamas sąlygas jų laikymui.
Rūšies ar veislės charakteristikoje būna nurodyta, jei daržovė gali būti laikoma ilgai. Pavyzdžiui, ankstyvosios morkos greitai subręsta, jos būna sultingos, tačiau greitai ir suvysta. Vėlyvosios morkos būna stambesnės, jų derlius yra gerokai vėlyvesnis, bet ir išsilaiko jos ilgai.
Ant moliūgų pakuotės dažnu atveju tiesiai šviesiai parašyta: „žieminiai moliūgai“. Na bent jau parašyta antroje pakuotės pusėje, iki kokio mėnesio galima išlaikyti per žiemą. Tas pats su kopūstais, pomidorais, porais. Tad pirmas dalykas – išsirinkti daržovę, tinkamą ilgam laikymui.
Dėl laikymo sąlygų, čia jau jas turite arba ne. Daugiausia eina kalba apie rūsį.
Tad pasižiūrėkim iš eilės, kur laikau daržoves aš.
Daržovės žiemą rūsyje
Rūsyje, kur temperatūra žemesnė, tačiau ne minusinė, yra puiki vieta laikyti bulvėms, burokams ir morkoms. Morkas galima laikyti dėžėse su smėliu – taip sumažinsite drėgmės perteklių.
Porus taip pat galima laikyti rūsyje – ypač jeigu žiema labai šalta.
Savo rūsyje laikau svogūnus ir žieminius česnakus – tačiau tai netipiškas sprendimas, nes rūsiuose paprastai būna drėgna. Mano rūsyje yra labai sausa, todėl mikroklimatas jiems čia puikus: iki vasario šios daržovės puikiai išsilaikė – nesuvyto, nesudžiūvo ir nesupuvo. Svogūnų ir česnakų nebedaug liko, tad sumečiau į bendrą dėžę, nors reikėtų laikyti atskirai.
Ne visi jau yra matę svogūnų ar česnakų pynes, kabančias palubėj prie krosnies. Toks laikymo būdas turi savo prasmę: tai sausa vieta kambaryje, ir pačios galvos vėdinasi. Tad svarbiausia taisyklė čia – sausa vieta. Temperatūra patalpoje geriau vėsesnė, tačiau tai nėra svarbiausias elementas.
Moliūgų išlaikymas per žiemą
Moliūgų mums reikia daug! Dažnai iš jų gaminu įvairius patiekalus, o didelę dalį moliūgų sunaudoja mano mama kepdama pyragus – kai tik turime tokią progą, vaišiname jais mūsų apželdinimo kursų lankytojus. Dažnai jie net nenumano, kad tai moliūginiai pyragai, kol nepasakau!
Auginome skirtingus moliūgus – apie įdomias moliūgų veisles kviečiu paskaityti kitame straipsnyje (spauskite čia). Turime išlaikę keletą moliūgų, kuriuos labai seniai įsigijome ir kasmet pasidauginame, todėl ir veislių nebegaliu pasakyti.
O štai dideji ryškiai oranžiniai moliūgai yra aliejiniai. Jų viduje esančios sėklytės yra be luobelės. Tai svarbu, jeigu jums patinka moliūgų sėklos, nes sėklyčių nebereikia lukštenti. Minusas tik tas, kad šių moliūgų, išlaikytų iki vasario mėnesio, žievė yra labai kieta, todėl sunku ją perpjauti. Tačiau pats moliūgo vidus labai minkštas ir labai skanus! Blynai, kepiniai troškiniai – labai gardu!
Ne visi moliūgai tinkami išlaikyti per žiemą – skaitykite etiketėje apie tai.
Moliūgus mes laikome kambaryje, svarbiausias kriterijus – kad patalpa būtų sausa. Moliūgai išsilaikė labai gerai ir jie laikysis dar ilgiau, nebent juos suvalgysime.
Žieminiai pomidorai
Pomidorų auginome daug ir įvairių (praeitų metų pomidorų derliaus apžvalgą galite rasti čia). Kelias veisles auginome išbandyti, kaip išsilaikys per žiemą. Deja, pirmųjų metų eksperimento rezultatais nesame labai patenkinti.
Pomidorai ‘Pienolo del Vesuvio’ turėjo būti pats geriausias rezultatas – tiek daug gerų atsiliepimų apie juos girdėjau. Vasarą jie buvo kieti, traškūs ir itin saldūs. Ir tikrai – tokie pat gražūs raudoni jie buvo ir per Naujųjų metų sutikimą, kai suvalgėme paskutiniuosius. Jie neblogai išsilaikė iki tol, tik jau buvo praradę tą traškumą ir saldumą.
Žieminiai pomidorai ‘Zelionaja biudionovka‘ vasario mėnesį atrodo labai fotogeniškai, tiesa?
Jie vis dar yra kieti, tvirti, tačiau yra praktiškai be skonio. Nors ar to skonio galima reikalauti vasario mėnesį, jau pradėjau išvis abejoti.
Dažnu atveju šios veislės pomidorų sėklytės yra sudygusios pomidoro viduje – tada atsiranda tam tikras glitumas ir papildomas skonis, tad tikrai nepakelia apetito. Valgyti vieną tada nemalonu, telieka sunaudoti troškiniams. Akivaizdu, kad šitą veislę braukiam iš artėjančių metų veislių sąrašo.
Turime dar vienus žieminius pomidorus, kuriuos gavau dovanų. Tai turėjo būti veislė ‘Vesuvio Giallo’, tačiau sprendžiant iš lapų ir iš kitų savybių, greičiausiai tai vis dėlto ‘Ponderosa‘ pomidorai. Jie buvo patys vėlyviausi iš mūsų auginamų, tačiau neblogai išsilaikė net iki vasario.
Išorėje tokie tarsi be spalvos, tačiau perpjovus matyti smagiai oranžinis minkštimas. Skonis nėra labai ryškus, tačiau nepretenzingas, todėl žieminės salotoms puikiai tinka.
Praėjus savaitei po video apžvalgos filmavimo, buvau svečiuose, kur mane pavaišino tamsiai raudonais vyšniniais pomidoriukais, taip pat išlaikytais per žiemą. Gaila, kad šeimininkai nežinojo veislės pavadinimo – štai tie buvo tikrai skanūs ir sultingi, tarsi tik ką nuo krūmo nuskinti. Tad šios daržovės žiemą tikrai gali būti skanios – rekomenduokite patikrintas ir jums patikusias veisles šio straipsnio komentaruose, kad galėčiau išbandyti ir aš, ir kiti skaitytojai.
Daržovės žiemą šiltnamyje
Keliaujame į šiltnamį, kuriame žiemą galima rasti valgomų dalykų!
Svarbiausais žaidėjas šitoje aikštelėje – porai. Tai ne pirma jų augimo vieta:
- Porus mes sėjome namuose ant palangės,
- Vėliau perkėlėme juos augti į lauką,
- Prasidedant šalčiams, perkėlėm juos į šiltnamį
Šiltnamyje porus rudenį prikasėme, apdengėme agro danga.
Jeigu turėtume rimtą šaltą žiemą, tai juos išneštume iš šiltnamio, sutvarkytume, užšaldytume ir tokiu būdu toliau laikytumėme per žiemą.
Tačiau per tokią švelnią žiemą porai labai gerai laikosi iki pat vasario – ir laikysis toliau, kol juos galiausiai suvalgysim.
Tai dar ne viskas šiltnamyje – juk pertražolės! Jos visada žalios, visai nebijo šalnų, tad bet kada galima šviežią pesto gamintis. Nuostabu. O kol tokia žiema, garbanotosios pertražolės ir lauke auga kuo puikiausiai.
TAIP PAT SKAITYKITE:
“Mažos gudrybės, dėl kurių salotų derlių gausite ilgiau”
“Pomidorų sodinimas šiltnamyje – kaip aš tą darau”
“Pomidorų genėjimas: video instrukcija pradedantiems”
Artėjant sezonui kviečiu paskaityti, kaip sėti ridikėlius, salotas ir pomidorus. Daugiau straipsnių šia tema rasite čia.
