Konferencija „Garden Style“: specialistai iš Latvijos ištirpdė širdis

Aplinkos dizaino konferenciją „Garden Style“, kuri įvyko rugpjūčio pabaigoje, gal ir netikslu pavadinti sausakimša, nes buvo daug vietos ir erdvu. Tačiau kai 500 žmonių, besidominčių aplinkos kūrimo tendencijomis, susirenka į vieną vietą, tada supranti, kad šis renginys yra išties ypatingas. Lankytojus sutraukė ne tik šių metų konferencijos tema „Įkvėpta gamtos. Natūralistinis dizainas“, bet ir charizmatiški pranešėjai, kurių patirties buvo įdomu ir naudinga pasiklausyti. Peržvelkim, kokiais patarimais jie pasidalino.

NEVERTA SAVO GĖLYNUOSE NAUDOTI AUGALŲ IŠ PIEVŲ

„Prijaukinti negalima šalinti“ – kur dėsite kablelį, klausia pirmasis pranešėjas, selekcininkas Edvinas Misiukevičius. Pažėręs begalę pavyzdžių, jis siūlo nejaukinti augalų iš laukinių pievų, o verčiau pasikliauti selekcininkų išvestais tų laukinių augalų atitikmenimis.

Dabar dažnai sakoma atvirkščiai, todėl po pranešimo net sulaukėme klausimo iš salės apie tai. Tačiau E. Misiukevičius patvirtina, kad naudoti laukinius augalus nespecialistui rizikinga dėl jų sunkiai prognozuojamo augimo. Kai kurie agresyviai plinta atžalomis, kiti aktyviai sėjasi, dar kiti nužydėję greitai nunyksta. Jeigu turite laiko, vietos ir entuziazmo, galite bandyti. Tačiau jeigu norite patikimo rezultato, rinkitės augalus su veisle. Tada turėsite ne tik labiau prognozuojamą augimą, ne tokį agresyvų plėtimąsi, bet ir daugiau spalvų.

Palyginkime paprastąją kraujažolę iš pievų (lot. Achillea millefolium), kuri žydi baltai ir sėjasi, ir jų pusseseres kraujažolę ‚Teracotta‘, ‚Feuerland‘. Arba smiltyninį lendrūną (Calamagrostis epigejos), kurį galima sutikti ir Lietuvoje, ir veislinį smailiažiedį lendrūną (Calamagrostis × acutiflora) ‘Karl Foerster’, kuris patikimas dėl savo aukščio, anksti anželia pavasarį, išlaiko savo statų kerą ir neišgriūva, auga tankiu keru ir nesiplečia agresyviai. E. Misiukevičius paminėjo net kanadinę rykštenę (Solidago kanadensis), kuri labai graži, tačiau mūsų laukuose ji tapo invazine. Tačiau veislinė rykštenė, pavyzdžiui, Solidago rugosa ‚Fireworks‘, neplinta ir yra saugi auginti kieme. Be to, atrodo nuostabiai. Juk kiemas yra ne laukinis, tad ir augalai neturi būti laukiniai.

TIE PATYS AUGALAI, SKIRTINGAI AUGINAMI?

O štai pagrindinė konferencijos „Garden Style“ žvaigždė – britų dizaineris ir knygų bestselerių autorius Noel Kingsbury – pažėrė dar įdomesnių dalykų.

Pasirodo, natūralistinis dizainas tai nėra vien tik Piet Oudolf su savo „olandiška banga“, jau suradusia begalę pasekėjų Lietuvoje. Noel Kingsbury, pats būdamas ilgametis Piet Oudolf bendražygis, papasakojo apie principus, kaip gali būti kuriamas natūralistinio stiliaus želdynas. Be Piet Oudolf augalų sodinimo ir komponavimo principų, jis pristatė:

• daugiamečių gėlių pievą,
• vokišką augalų sodinimo pramaišiui sistemą („mixed planting system“),
• sodinimą moduliais,
• Šefildo mokyklą.

Ir tuo iškart sugriovė daugelio žmonių matymą, kad „olandiška banga“ – tai augalai, sodinami ruožais, spalvinėmis dėmėmis. Augalų sodinimas blokais tėra vienas iš būdų, bet ne vienintelis.

Ir žinoma, kiekvienas iš šių būdų turi savo privalumų ir trūkumų. Pavyzdžiui, žydinčios sėtinės pievos privalumai – romantiškas vaizdas, tinkamumas dideliuose plotuose, sąlyginai lengva priežiūra. Trūkumai – sudėtinga sukurti ir išlaikyti augalų įvairovę.

Vokiška sistema – tiesiog adaptuota nežinantiems. Mokslininkai dirbo daug metų, kol sukūrė gatavus augalų derinius, adaptuotus pagal apšvietimą, dirvą ir pan. Iš esmės tai atrodo taip: pagal savo sąlygas ir pagal paveiksliuko grožį pasirenkate schemą, o joje jau nurodyta, kiek ir kokių augalų reikia pasodinti į vieną kvadratinį metrą. Schemose augalai jau pramąstyti, kad žydėtų visą sezoną, kad spalvos derėtų, ir neliktų tuščių tarpų, kad tarpusavyje konkuruotų tinkamai, ir pan. Vokietijoje galima įsigyti augalų iškart pagal schemą, na o mums, manau, vertėtų užmesti akį ir pasisemti idėjų iš jų derinių, nes daug tų pačių augalų puikiai žiemoja ir pas mus.

O KAIP TAI ATRODO PRAKTIKOJE? 

Po teorinio akiračio išplėtimo perėjome prie praktikos. Latvis Ansis Birznieks, apželdinimo įmonės „Galantus“ įkūrėjas, parodė 3 kiemų situacijas, su kuriomis jo komanda susidūrė kurdama ir įgyvendindama apželdinimo projektus.

Nuostabūs vaizdai iš jo paties kiemo pušyne, vizualizacijos ir naujo projekto, gražūs daugiamečių gėlių vaizdai apsuko visiems konferencijos „Garden Style“ lankytojams galvas. Tačiau dar svarbiau buvo tai, kad jis papasakojo ne tik gražiąją dalį, bet parodė ir nesėkmių, su kuriom teko susidurti, kelią. Pavyzdžiui, jo kieme pušys duoda daug pavėsio, galingos šaknys konkuruoja su kitais augalais, tačiau jo tikslas – kad gėlynas visada būtų dekoratyvus ir žydėtų. Tad jis išvardino visas gėlių veisles, kurias sodino iš pradžių, sužinojome, kurios nepasiteisino arba pasirodė, kad neduoda tokio efekto, kaip tikėtasi, ir parodė galutinį augalų sąrašą, kuris liko po penkerių metų pertvarkos.

Net ir įdomių formų projekte, kurio centre sukurti apskritimai iš takų primena lizdą (tokia buvo kiemo idėja), nebuvo išvengta netikėtumų. Pirmąjį pavasarį sėklos suplaukė į vieną pusę, tad teko gerai pasidarbuoti, kol viskas buvo sutvarkyta.

Ansis Birznieks mums parodė, kiek pastangų ir net finansų gali pareikalauti įspūdingas kiemas, bet tuo pačiu pamatėme, kad kai kurie sprendimai nieko nekainuoja. Juk galima švęsti gyvenimą savo kieme, pasidarius paprastas dekoracijas iš pagaliukų, medžiagų ir žvakių.

SODYBA PRIE MIŠKO

Latvio pranešimą, kuriame vienas iš aptariamų sklypų buvo pušyne, papildė Ingė Auželienė.

Jos tema – sodyba prie miško: kaip pagražinti, bet nesugadinti. Būtent tokių žinių, kurias ji pristatė, trūksta naujų sodybų šeimininkams, kurie pasimeta išvydę didelį augalų pasirinkimą medelynuose ir itin daug netinkamų pavyzdžių kaimynų sodybuose.

I. Auželienė skiria mišką į dvi pagrindines grupes – lapuočių ir spygliuočių – ir siūlo tuo vadovautis priimant pagrindinius sprendimus. Pasižiūrėkite, vaizdas spygliuočių ir lapuočių miškuose skirtingas, net paklotė atrodo kitaip. Todėl nesuklysite, jei atskreipsite į tai dėmesį, ir pasiskolinsite patarimų tiesiai iš gamtos. Tada pamatysite, kad miške yra ne tik medžiai.

Pavyzdžiui, lapuočių miške galite rasti paparčių, snieguolių, purienų, žibučių, plukių, rūtenių, girinių tulpių. Svogūniniai augalai ypač tinka lapuočių miške, nes pavasarį, kol lapai neišsprogę, jie gauna saulės šviesos ir gali gražiai sužydėti. Norite kažko įdomiau? Ieškokite veislių – net ir paparčių dabar galima rasti įvairiausių.

Spygliuočių miške, kur dažnai būdinga laidi smėlinga dirva, kartais kiek rūgštesnė, auginkite šilinius viržius, šilagėles, bruknes. Rododendrai taip pat tinka spygliuočių miške – o jų yra ne tik stambių, bet ir žemų, beveik kiliminių, pavyzdžiui, Kamčiatkinis rododendras (Rhododendron camtschaticum). Beje, prieš konferenciją nufilmavome I.Auželienės kurtą sklypą prie pušyno, pasižiūrėkite.

NAUJA SVOGŪNINIŲ GĖLIŲ BANGA

Svogūniniai augalai puikiai atrodo ne tik miške, bet ir gėlyne. Dr. Janis Rukšans, svogūninių gėlių selekcininkas iš Latvijos, garsus savo darbais visame pasaulyje, sako, kad ne visada apie augalo elgesį galime spręsti pagal vietovę, iš kurios jis kilęs.

J.Rukšans apkeliavo neįmanomą skaičių vietų pasaulyje, kad rastų naujų svogūninių gėlių veislių, jad užfiksuotų ir išbandyti auginti savo sąlygomis, kad įvestų į mūsų gėlynus. Jo keliones pavadinčiau ekstremaliomis, nes teko ir per tarpeklius bristi, ir į kalnus kopti, ir pavojinguose pasienio ruožuose su pareigūnų palyda augalų ieškoti. Iranas, Makedonija, Kirgizija, Uzbekistanas, Graikija – tai tik keletas šalių iš jo plataus žemėlapio. Vienose kelionėse jis rado ko ieškojo, kitose kelionėse didžiausius atradimus padarydavo pačiam nesitikint. Nors selekcininkui virš 70 metų, jis ir dabar keliauja į kalnus bent tris kartus per metus!

Neapsakomai smagu konferencijoje klausyti šio šviesaus žmogaus istorijos, kuri buvo nuspalvinta kelionės nuotykiais, begale svogūninių gėlių nuotraukų ir asmeniškais savo šeimos gyvenimo momentais. J.Rukšanio meilė nuo pat pirmojo žiedo skirta krokams, tačiau jo kolekcijose rasime ir rūtenių, puškinijų, vilkdalgių, kitų augalų. O jo žmona prisijungė prie selekcininkų virtuvės ir dabar turi gausią melsvių, flioksų bei bijūnų kolekciją. Janis Rukšans – nuostabiai šiltos energijos žmogus, tyrėjas, atradėjas, o jo pranešimas konferencijoje „Garden Style“ nepaliko abejingų.

TURIME GRAŽŲ KIEMĄ, O KAS TOLIAU?

Kiemo sukūrimas yra tik vienas etapas, tačiau didžioji gero dizaino esmė slypi priežiūroje. Apie tai užsiminė Noel Kingsbury, pateikdamas schemas, kaip gali keistis želdynas, prižiūrimas skirtingais būdais. Vienu atveju pradės dominuoti krūmai, kitu – dekoratyvinės žolės ar gėlės. Apie tai pavyzdžiais kalbėjo Ansis Birznieks, kurio pranešimuose matėme ne tik pirminę dizaino stadiją, bet ir kiemo evoliuciją metams bėgant. Apie tai kalbėjo ir dr. Skaidra Kordušienė: kurdami natūralistinį dizainą, su kenkėjais turime kovoti taip pat natūraliais būdais. Arba tiksliau pasakius, su kenkėjais turime draugauti.

S. Kordušienė parodė visą grandinę, kurioje žole minta žoliaėdžiai, o jais minta mėsaėdžiai. Parodė ir kitą grandinę, kurioje telpa ir vabzdžiai, ir varliagyviai. Jie visi yra reikalingi, tik vieni gali padaryti žalos kiemo augalams, o kiti gali suėsti tuos, žalą darančius. Pavyzdžiui, ji siūlo saugoti ir mylėti boružes, kurios yra labai naudingos kieme. Net parodė trumpą video, kuriame ežiukas ėda sugautą šliužą! Video nufilmuotas Kauno rajone, ne iš internetų kažkur. Turime suvokti ir tamprius gyvūnijos ryšius, pavyzdžiui, kad skruzdės padeda amarams (o ne jais minta, kaip kartais manoma), tad jeigu turime juodųjų daržo skruzdžių, jau ieškok ir amarų. Tik jau paminėti šliužai (luzitaniniai arionai) yra invaziniai, todėl turi per mažai natūralių priešų, kad ekologinė grandinė susitvarkytų su jais pati.

Pagrindinis raktas į sėkmingą natūralistinį dizainą ir jo priežiūrą – bioįvairovė. Konferencijos „Garden Style“ lankytojai, įkvėpti smagaus renginio, jau klausia, kokia bus konferencijos tema kitų metų rugpjūtį. O iš šios konferencijos parsivežė praplėstą akiratį apie natūralistinį dizainą, naujų idėjų savo kiemui, naujų augalų pavadinimų, ir pačių augalų, kurie šalia vykusioje nedidelėje parodoje buvo tiesiog išgraibstyti. 

Šis straipsnis taip pat buvo publikuotas portale LRytas.lt

Taip pat skaitykite: 

“Noel Kingsbury atvyksta į Lietuvą ir keičia požiūrį į apželdinimą” (interviu su Noel Kingsbury)

“Vertikalūs elementai: greitas būdas sukurti jaukias erdves kieme” (video su Ansis Birznieks) 

“Selekcininkas Edvinas Misiukevičius: augalai kaip loterija” (video su Edvinu Misiukevičiumi) 

Apželdinimo kursai:

Ingė Auželienė dėsto kursuose “Sodybos apželdinimas“, kuriuose dalinasi praktiniais patarimais sodybų šeimininkams.