Kvepiančios senovinės rožės: ar verta auginti šiuolaikiniame kieme

Senovinės rožės, dar vadinamos istorinėmis rožėmis, šiandien jau retai kur auginamos. Tačiau jei svajojate apie rožes savo kieme, svarbu suprasti, kokios savybės joms būdingos, kad galėtumėte pasirinkti tinkamiausias.

Per patį žydėjimą birželio mėnesį susitikau su Edita Braun, VDU botanikos sodo Kaune vyresniąja specialiste, kuri papasakojo, kas yra senovinės rožės ir kuo jos ypatingos:

Šiame reportaže parodėme ir šiuolaikinių rožių, nes dažnu atveju jos kilusios iš senovinių, „paveldėjusios“ keletą jų savybių.

Senovinės rožės: pagrindiniai bruožai

Lina Liubertaitė: Kodėl ši rožių grupė vadinama senovinėmis, ar jos – jau tik istorija?

Edita Braun: tai rožės, kurios buvo auginamos nuo neatmenamų laikų iki 1867 m. Kodėl tokia tiksli data? Nes tuo metu buvo sukurti naujesni hibridai, kurie savo savybėmis skiriasi nuo senovinių rožių.

Lina: Kas būdinga senovinėms rožėms?

Edita: Pagrindinis senovinių rožių skirtumas, tiksliau, trūkumas yra trumpas jų žydėjimo laikas. Jos žydi vieną kartą o po to ilgą laiką vasarą būna neišvaizdžios.

Tačiau turi ir daug privalumų: yra nelepios, krūmai aukšti, labai dažnai maloniai ir stipriai kvepia. Be to, senovinės rožės yra nereiklios – VDU botanikos sode jos dangomis žiemai net nėra dengiamos.

Lina: aptarkime pagrindines senovinių rožių grupes:

Edita: kad senovinės rožės skiriamos į šias pagrindines grupes: prancūzinės, baltažiedės, damaskinės, šimtalapės, samaninės ir dar keletas kitų. Visų jų atstovų auginama VDU botanikos sodo kolekcijoje.

Prancūzinės rožės:

Ši grupė auginama nuo seniausių laikų. Manoma, kad veislė ‘Officinalis‘ buvo auginama jau nuo XII a. Ši veislė pasižymi gausiu žydėjimu, yra labai mėgstama kamanių. Krūmas gana aukštas, lapija vešli, o žiedai kvapnūs. VDU botanikos sode auginama nuo 2014 m.

Senovinės rožės
Senovinių rožių grupė: prancūzinė rožė ‘Officinalis’. Nuotr. L.Liubertaitė

Kita prancūzinė senovinė rožė ‘Complicata‘ – jos žiedai gerokai šviesesni. Krūmo lapijos forma panaši, bet kvapas skiriasi – jis lengvesnis. Krūmas vešlesnis ir grakštesnis. Ši rožių veislė žinoma nuo XVII a.

Baltažiedės rožės:

Krūmai dar aukštesni, o išskirtinis šių rožių bruožas – lapai turi pilkai melsvą atspalvį. Žiedai kiek šviesesni, vyrauja baltos, šiek tiek rausvos spalvos, kvapas gaivesnis negu prancūzinių rožių. Veislė ‘Celeste‘ – žinoma nuo XVIII a. pradžios.

Šimtalapės rožės:

Šimtalapės rožės ‘Fantin Latour‘ žiedai turi labai daug žiedlapių. Šios rožės – gerokai žemesnės. Lyginant su ankstesnėmis grupėmis, šios senovinės rožės ne taip gerai pakelia karštį – tai akivaizdu šiais metais, nes žiedlapių galiukai greitai išdžiūsta, paruduoja.

Šimtalapės rožės ‘Fantin Latour‘
Šimtalapės rožės ‘Fantin Latour‘ išsiskiria žiedlapių gausa. Nuotr. L.Liubertaitė

Samaninės rožės (Moss):

Grupės pavadinimas kildinamas dėl išvaizdos – rožės žiedkotis atrodo kaip apsamanojęs. Tai įvyko dėl mutacijos. Dauguma šių rožių išvesta iš damaskinių arba šimtalapių rožių.

Kita įdomi savybė – apsamanojusioje dalyje yra liaukučių, kurias prilietus jaučiamas kvapas. Samaninės rožės atrodo tiesiog kitaip negu daugelis kitų, dėl to ir auginamos kaip įdomybė.

Damaskinės rožės:

Iš damaskinių, svarbu paminėti tai, kad yra ir vietinė rožė, rasta senoviniuose Lietuvos želdiniuose. Specialistai ją įvardijo kaip Lietuvišką damaskinę, tikslesnio pavadino nėra. Išskirtinis bruožas – ypatingas kvapas: sodrus ir svaiginantis. Dėl šios priežasties jos dažnai yra auginamos.

Senovinės rožės
Lietuviškos damaskinės rožės pasižymi ypatingu aromatu. Nuotr. L.Liubertaitė

Lina: ar šiuolaikinės rožės, kurios vėliau buvo kuriamos, išlaikė senovinių rožių savybes? Kaip rožės buvo tobulinamos?

Edita: Pavyzdžiui, anglų selekcininko David Austin išvestos rožės jau nėra senovinės. Tačiau jos turi nemažai senovinių rožių bruožų: krūmai gana aukšti, žiedai turi labai daug žiedlapių, kvapnūs. O geriausia tai, kad jos nebeturi to trūkumo, kad žydi trumpai ir vieną kartą. Šios rožės žydi netgi spalio mėnesį, iki pat šalnų.

Šiuolaikinės David Austin rožės
Šiuolaikinės David Austin rožės turi nemažai senovinių rožių bruožų. Nuotr. L.Liubertaitė

Kai būsite mūsų botanikos sode, susiraskite vieną iš angliškų David Austin rožių ‘Lady Emma Hamilton‘ (video reportaže ji parodyta). Šios rožės kvapas įdomus, gana stiprus – ji laimėjo pirmą vietą 2018 m. VDU botanikos sodo organizuotuose kvapniausios rožės rinkimuose. Rožė čia auginama jau 5 metus, o veislė išvesta 2005 m.

Lina: Ar kvapas yra svarbiausias senovinių ruožių bruožas, kurį bandyta perkelti į kuriamas naujas veisles?

Edita: tikrai taip, kai kurias grupes kuriant, kreiptas dėmesys į kvapą. Tačiau ne tik tai svarbu –siekiama, kad rožė turėtų ryškią spalvą, kad žydėtų ilgai, kad lapai būtų blizgūs, kad augalas būtų atsparus ligoms. Visų tikslų sunku pasiekti, tad kartais kvapo savybė būna prarasta.

Grįžtant prie David Austin rožių, atkreipkite dėmesį į ‘Strawberry hill‘ – ir žiedo forma, ir krūmo forma panaši į senovines rožes.

Lina: Gal turime gražų pavyzdį, kur rožės būtų nebepanašios į senovines?

Modernios krūminės rožės:

Vokiečių selekcinės kompanijos „Kordes“ išvestos veislės laikomos moderniomis rožėmis. Krūmai žemesni, lapai blizgūs, žiedai ypač ryškūs, žydi labai gausiai ir ilgą laiką. Štai pavyzdys mūsų botanikos sode: kontrastuoja balta ‘Eskimo‘ ir raudona ‘Apache‘ (abi pamatysite video reportaže). Šių dviejų rožių derinys – puikus fonas čia nuolat vykstančioms vestuvinėms fotosesijoms.

Modernios krūminės rožės 'Eskimo'
Modernios krūminės rožės ‘Eskimo’ – ypatingai puošnios, vokiečių kompanijos išvestos rožės. Nuotr. L.Liubertaitė

Palyginkime jas su senovinėmis:  žiedo forma visai kitokia, žiedlapių mažai, blizgių lapų senovinėse neteko matyti, krūmas mažesnis, daug gausesnės žiedų kekės ir labai gausiai ir gerokai ilgiau žydi.

Tačiau kvapo šios dvi veislės visiškai neturi. Nors reikia atkreipti dėmesį, kad ne visos vokiškos nekvepia, tačiau šios tikrai nekvepia.

Arbatinės hibridinės rožės:

Arbatinių hibridinių rožių krūmai ne tokie vešlūs kaip senovinių rožių, gerokai žemesni. Šių rožių tikslas – būti gražioms vazoje. Dauguma jų išvesta 1980 m., keliais dešimtmečiais vėliau negu vokiškos ir angliškos, o tuo metu mažiau skirta dėmesio ekologijai, ir tam, kad rožė būtų atspari. Tad šiai grupei reikia daugiau priežiūros: daugiau trąšų, cheminių medžiagų, saugant jas nuo ligų ir kenkėjų.

Bet jos turi ir teigiamų savybių: labai graži žiedo forma, ilgas kotelis, puikiai tinka skynimui.

Lina: jos iš esmės skirtos komerciniam vaizdui: tiesus kotas, gražus žiedas. O senovinės atsparesnės ir krūmas vešlesnis?

Edita: senovinės atsparesnės, krūmas vešlesnis. O arbatinių hibridinių rožių krūmas neturės vešlaus vaizdo, bus šiek tiek padrikas, želdynams nelabai tinkamas.

Lina: O šiais laikais kuriamos dar įdomesnių rožių veislės?

Edita: Tikrai taip. Pasižiūrėkime kitoje VDU botanikos sodo rožyno dalyje, kur  auga persiškų rožių grupė. Joms būdinga tamsi kontrastinga akutė vidury žiedo. Šių veislių pavadinimai – ‘Babilono akys‘: tik jos būna visokios: Saulėlydžio, Saldžios babilono akys (‚Sweet Babilon eyes‘).

Persikinės rožės. Saulėlydžio babilono akys ('Sunset Babilon eyes')
Persikinės rožės. ‘Saulėlydžio babilono akys’ (‘Sunset Babilon eyes’). Nuotr. L.Liubertaitė

Tai gana naujos rožių veislės, išvestos 2012 m., lyg ir į rožes nepanašios. Tačiau kotelis ir spygliai demonstruoja, kad tai Rosa genties atstovas. Krūmelio vaizdas – egzotiškas ir įdomus.

Persikinės rožės. 'Saldžios Babilono akys' ('Sweet Babilon eyes')
Persikinės rožės. ‘Saldžios Babilono akys’ (‘Sweet Babilon eyes’). Nuotr. L.Liubertaitė

Lina: Ar tiesa, kad dėl naujos rožės įsigyjimo geriausia nuspręsti tada, kai ji žydi – kad galėtum pauostyti, įvertinti?

Edita: rožę labai svarbu pauostyti. Bet manyčiau, kad prieš įsigyjant rožę, verta ją augančią, apžiūrėti kelis kartus:

  • pavasarį, kad įvertintume, koks vešlumas,
  • vasarą – sužinosite, kokios ligos puola,
  • rudenį tam, kad pamatytumėte atsparumą ir kaip rožė atrodys sezono pabaigoje.

Apžiūrėjus keletą kartų, bus galima nuspręsti. Be to, peržydėjusi senovinė rožė nebus labai graži. O jeigu sodyboje jos auga kelios, tada ši kampelis nebus puošnus. Prie senovinių rožių reikėtų sodinti kitas žydinčias gėles antrajai metų pusei arba kitas rožių veisles, kurios pridengtų jau nebežydintį rožių krūmą.

Lina: Kodėl istorinės rožės pasirenkamas ne taip dažnai?

Edita: pagrindinis jų trūkumas – trumpas žydėjimas, todėl ilgiau žydintys šiuolaikiniai hibridai ilgiau atrodo gražiau ir dėl to senovinės rožės yra jų išstumtos.

VDU botanikos sode senovinės rožės auginamos ir leidžia lankytojui pajausti, pamatyti, kaip bėgant laikui keitėsi grožis, mados, kokia rožių istorija. Tai juk taip įdomu.

O senovės mėgėjams, norintiems sukurti nostalgišką angliško stiliaus sodelį, senovinės rožės gali būti tikrai geras pasirinkimas, ypač gerai parinkus greta augančius augalus. Tad auginant kieme senovines rožes galima sukurti labai gražų vaizdą.

VDU botanikos sodo rožynas
VDU botanikos sodo rožynas. Nuotr. L.Liubertaitė

TAIP PAT SKAITYKITE:

„5 patikimiausi dekoratyviniai augalai iš Auksės Dobilienės sodybos“

„Fantastiškos viendienės: auginimas, dauginimas ir rekomenduojamos veislės“

„Augalai pavėsyje: 9 variantai tamsiam kiemo kampeliui“

SUSIJĘ KURSAI:

„Augalų komponavimo dirbtuvės“ – tai praktiškos ir smagios kūrybinės dirbtuvės, kuriose išmoksite iš medžių, krūmų ir gėlių sukurti harmoningą kompoziciją ir netgi pasidaryti augalų susodinimo planą su atstumais ir kiekiais.

Prenumeruokite „Geltono karučio“ naujienlaiškius ir gausite sezoninių patarimų, dizaino idėjų ir garantuotai - įkvėpimo.

Palaukite...

Ačiū.

Rekomendacijos iš Emedelynas.lt

Left Menu Icon
Krepšelis