Koks bus šalčio poveikis augalams, priklauso ir nuo augalo, ir nuo aplinkybių. Staiga užėję dideli šalčiai išgąsdino sodininkus, kurie nerimauja dėl savo augalų. Ar išgyvens augalai šiuos šalčius, dažnai priklauso ne tik nuo lauko temperatūros, bet ir nuo kitų sąlygų – kartais jos net yra svarbesnės.
Koks bus šalčio poveikis, priklauso ir nuo paties augalo, ir nuo kitų aplinkybių. Nuotr. L.Liubertaitė
KĄ LEMIA AUGALO PRIGIMTIS
Visų pirma, vieniems augalams lietuviška žiema yra įprasta, o kitiems ji kelia iššūkių. Jei žinote konkrečią augalo veislę, jau galite daryti tam tikras išvadas. Augalų kataloguose arba tiesiog internete susiraskite savąjį augalą ir pasižiūrėkite, kokia prie jo nurodyta atsparumo zona (angliškai rasite „hardiness zone“):
- Rytų Lietuvoje gerai auga 4 ir žemesnės zonos augalai,
- vidurio Lietuvoje turėtų išsilaikyti ir 5 zonos augalai,
- pajūryje gal ir 6 zonos augalai išžiemos nepridengti.
Meterologijos tarnybos teigia, kad Lietuvoje yra gerokai aukštesnės zonos (rytuose – 5 zona, į vakarus dar aukštesnės), tačiau jei norite atsparių augalų, visada ieškokite kuo žemesnio skaičiaus.
Išimtis – užuovėja. Jaukiame senamiesčio kiemelyje, kur vėjo nėra, sėkmingai išžiemos lepesni augalai, negu priklausytų pagal atsparumo zoną. Ir atvirkščiai: sodyboje ant kalniuko, kur ganosi stiprūs vėjai, rinkitės dar atsparesnius augalus, negu nurodo rekomendacijos.
KUR RASTI ATSPARUMO ZONĄ
Pasitikrinti galite internetiniuose kataloguose, pavyzdžiui, čia.
Iš užsienio atvežti sodinukai gali turėti etiketę, ant kurios parašyta atsparumo zona.
Pasitikrindami įrašykite konkrečią veislę, nes to paties augalo skirtingos veislės gali priklausyti kitomz zonoms. Pavyzdžiui, įvairios šviesiųjų (lot. Hydrangea arborescens) ir šluotelinių hortenzijų (H. Paniculata) veislės gali būti auginamos visoje Lietuvoje (4 zona), o didžialapių hortenzijų (H. Macrophylla) veislės yra priskiriamos 5 ir aukštesnėms zonoms. Vadinasi, norint auginti jas Vilniaus rajone, reikės ypatingos priežiūros žiemą, kad išgyventų žiemą.
Šviesioji hortenzija atspari lietuviškoms žiemoms. Nuotr. L.Liubertaitė
KODĖL NUŠĄLA AUGALAI
Atsparumo zonos nustatomos pasitelkiant įvairius kriterijus. Aiškiausias kriterijus – tai žemiausia lauko temperatūra, kurią tas augalas gali pakelti. Tai visiems suprantama.
Tačiau įdomu tai, kai augalams, kurie pakelia itin žemą temperatūrą, yra būdinga ir kita savybė – jie pripratę prie ilgos žiemos. Tai reiškia, kad augalui būtinas gana ilgas žiemos ciklas, kurio metu jis „miega“. Pavyzdžiui, obelis: ji rudenį numeta lapus, žiemą ilsisi, atėjus pavasariui pražysta. Dideli šalčiai obelį veikia sąlyginai nedaug.
Kas kita su lepesniais augalais, kurių atsparumo zona aukštesnė: jie kilę iš šiltesnių kraštų, kur žiema ne tokia gili, ne tokia ilga. Šiems augalams, be grėsmės tiesiog fiziškai nušalti, yra grėsmė netinkamu metu pabusti. Jei augalai pajuto “pavasarį” ir lapeliai pradėjo sprogti, o tada užėjo dideli šalčiai, gali nušalti ir švieži lapeliai, ir visa šaka. Todėl jiems kartais pavojingesnis ne atšalimas, o ryškesnis atšilimas žiemos metu.
Tuo tarpu obelis (ar kitas koks vietinis augalas) ilgą laiką tarsi miega žiemos miegą, jokie savaitiniai atšilimai sausio ar vasario mėnesį jos neveikia, ji nepradeda prabusti anksčiau, o ramiai laukia pavasario.
ŠALČIO POVEIKIS AUGALAMS ESANT DRĖGMĖS TRŪKUMUI
Kai pavasarį pastebime parudavusį tujų šoną, sakome, kad tuja nušalo. Tačiau iš tiesų tai ne šalčio padarinys, o išsausėjimas, dehidratacija, kitaip vadinama fiziologine sausra.
Kaip viskas vyksta: šalčius dažniausiai lemia anticiklonas – vadinasi, debesuotumo nėra, kritulių nėra, saulė spigina. Dėl saulės poveikio, kurį dar pastiprina atspindintis sniegas, antžeminė augalo dalis įšyla ir garina drėgmę. Tačiau išgarintos drėgmės nėra kaip papildyti: stiprūs šalčiai sukaustę augalo šaknis, jis negali gauti iš jų maisto medžiagų ir vandens. Dėl drėgmės praradimo galiukai džiūsta ir ruduoja.
Ką daryti? Pridenkite lepius augalus, kurie turi spyglius arba lapus, iš pietų pusės.
Visi augalai, kurie žiemą nenumeta spyglių ar lapų, išgarina daugiau drėgmės negu tie, kurie lapus numeta ir pasilieka tik plikas šakas. Todėl tie, kas su lapais ar spygliais, išdžiūti žiemą rizikuoja labiau: tai rododendrai, buksmedžiai, kai kurios tujos, kukmedžiai ir kiti. Taip pat rizikuoja tie augalai, kurie pumpurus sukrauna praėjusiais metais, o žydės ateinančiais, pavyzdžiui, magnolijos, kai kurios rožės, didžiažiedės hortenzijos, rododendrai.
Grįžtame prie minties, kad gilus viduržiemis yra normalus dalykas, o šalčio poveikis augalams yra įprastas. Per sausio pradžios šalčius saulė dar nėra aukštai ir nėra tokia aktyvi. Didžiausia žala augalams padaroma, kai šalčiai užeina artėjant pavasariui, nes saulė aukštai, jos poveikis gerokai didesnis.
Šalčio poveikis kartais būna ne toks stiprus, kiek spiginančios saulės sukeliamos pasekmės. Nuotr. L.Liubertaitė
KAIP PADĖTI AUGALAMS
- Prilaistykite iš rudens. Kad augalai būtų pasiruošę šalčiams ir saulės kepinimams, jie turi būti prisisotinę drėgmės. Jei ruduo sausas, laistykite negailėdami. Jei ruduo lietingas, džiaukitės, kad gamta padarė darbą už jus.
- Apdenkite augalus sniegu. Geriausia, kai gamta pati pasistengia – pakloja storą sniego patalą ir tik tada viską žaibiškai užsaldo. Kuo daugiau sniego, tuo stabilesnė temperatūra palaikoma po juo. Tai pati geriausia pagalba augalams.
- Jei spėjate dar prieš šalčius, lepius augalus apdenkite eglišakiais arba mulčiuokite kompostu, užžerkite daržo žemėmis. Jei šalčiai jau užėjo, tai eglišakiai mažai kuo padės, nebent tiek, kad duos šešėlį.
- Jei šalčiai užėjo žiemos pabaigoje, lepesniems augalams pastatykite uždangą nuo pietinės saulės.
- Itin lepiems augalams, kurie priskiriami aukštesnei zonai negu jūsų esama, reikės kurti apšildymą. Tam vieni naudoja agroplėvelę, kiti daro tunelius su oro tarpais, kiti įsigyja gatavus audinius dengimui. Kaip dengti rožes žiemai, skaitykite čia.
Kad šalčio poveikis būtų mažesnis, vieno eglišakio neužteks, turi būti gana storas sluoksnis. Nuotr. L.Liubertaitė
Jei turite augalų vazonuose, per didžiuosius šalčius juos įneškite į patalpą (garažą, rūsį, verandą), kur temperatūra ne tokia drastiškai žema. Šalčio poveikis augalams, kurie yra vazonuose, yra žymiai didesnis. Be to, patys vazonai gali suskeldėti.
Straipsnis buvo publikuotas 2017 m. LRytas.lt portale, čia pakoreguotas ir papildytas 2024 m.
TAIP PAT SKAITYKITE:
Rododendrų veislės – kaip žinoti, kas tiks man? – patarimai iš VU botanikos sodo ekspertės
Hortenzijų genėjimas – instrukcija visoms trims rūšims
SUSIJĘ KURSAI:
Augalų komponavimo seminaras – trumpas nuotolinis seminaras, jame išmoksite kurti harmoningus augalų derinius, kuriuose medžiai, krūmai, daugiametės gėlės ir varpiniai augalai susijungia į darnią grupę. Daug pavyzdžių ir aiškūs dėsniai, prisijunkite tiesiog dabar.
Mano sodo dizainas – tai kursai norintiems pertvarkos savo kieme. Pasiimkite savo sklypo brėžinį ir kursų metu susiplanuosite šiuolaikišką dizainą savo kiemui. Kursai vyksta didžiuosiuose Lietuvos miestuose arba internetu tiesiai iš namų – pasirinkite, kaip patogiau Jums.
