Samanų naikinimas susideda iš kelių etapų, kuriuos čia pristatysime. Jeigu jus samanos vejoje erzina, sužinokite, kodėl jos atsiranda, kaip jų atsikratyti, ir ką daryti, kad neatsirastų jų vėliau. Apie viską išsamiai pasikalbėjau su kraštovaizdžio architekte ir „Geltono karučio“ kursų lektore Lina Puodžiūte-Ragauskiene:
Paprastai manoma, kas samanų naikinimas aktualus tik tiems, kurių veja auga per rūgščioje dirvoje. Nes tikima, kad tokia dirva yra pagrindinė samanų atsiradimo priežastis. Bet tai dažniausiai pasitaikantis mitas! Panagrinėkime tikrąsias priežastis ir sprendimo būdus.
KAS STIPRESNĖ – SAMANA AR VEJA
Dažnai tenka girdėti sakant, kad samanos nustelbė veją. Bet yra atvirkščiai.
Veja yra linkusi plėstis ir ji visada laimės prieš samanas. Bet tam veja turi būti sveika ir stipri.
Jei veja tinkamai nesirūpinama, jeigu jai nesudaromos tinkamos sąlygos augti, ji silpsta, skursta, nyksta. Atsiranda išplikusių plotelių.
Bet gamtoje tuščios vietos nebūna. Ten, kur lepi vejos žolė negali augti, puikiausiai veši visai nereiklios samanos. Vadinasi, samanos ne nustelbia veją, o tiesiog užima atlaisvintą plotą.
Tad jeigu matote, kad jūsų vejoje atsirado daug samanų, tai yra aiškus signalas, kad vejai kažko trūksta, ją reikia labiau prižiūrėti ir stiprinti.
Aptarkime sąlygas, kurios yra labai nepalankios vejai, bet puikiai tinka samanoms.
SAMANOS VEJOJE: 3 PAGRINDINĖS ATSIRADIMO SĄLYGOS
- Per mažai saulės. Sveikai vejai būtina saulės šviesa, o kai jos trūksta, veja auga silpnesnė, retesnė. Ypač dažnai tai galima pamatyti vietose, kurios yra tarp namo ir aukštos tvoros ar gyvatvorės. Kadangi visą dieną tai iš vienos, tai iš kitos pusės ant vejos krenta šešėlis, ji negali tinkamai vystytis. Todėl tokiuose plotuose labai dažnai matome ir samanas, kurioms saulės šviesos stygius nėra kliūtis vešėti;
- Dirva yra nelaidi, sunki, joje užsistovi vanduo. Taip vejos šaknys negauna pakankamai oro, dūsta. Ilgainiui veja pradeda nykti, o jos vietą užima samanos, kurios mėgsta drėgną aplinką;
- Rūgšti dirva – vejai tokia labai nepalanki, o samanoms – puiki terpė keroti. Kaip tiksliai žinoti, ar jūsų dirva per rūgšti, skaitykite toliau.
SAMANŲ NAIKINIMAS: 3 ŽINGSNIŲ VEIKSMŲ PLANAS
Kai jau žinote, kokiomis sąlygomis samanos vejoje atsiranda, reikia imtis konkrečių veiksmų, kad kuo labiau sustiprintume veją ir samanoms joje vietos tiesiog nebeliktų. Veiksmų planą sudaro 3 žingsniai:
1 žingsnis – skarifikavimas ir/arba aeravimas.
Veją kiekvieną pavasarį reikia skarifikuoti. Skarifikavimas atliekamas dėl dviejų priežasčių:
- Kad mechaniškai pašalintume samanas (jos tiesiog išpešamos iš vejos);
- Kad sustiprintume veją: skarifikavimo metu išpešama sudžiūvusi pernykštė žolė, o velėna suraižoma 1-3 cm gylyje. Taip vejos šaknis lengviau pasiekia oras, drėgmė ir trąšos. Vadinasi, veja turi galimybę augti stipresnė ir sveikesnė.
Kaip ir su kokiais įrankiais skarifikuoti veją, esu aprašiusi čia.
Aeravimą verta atlikti:
- Jei veja įrengta labai sunkioje dirvoje, dėl to nuolat užsistovi drėgmė, telkšo balos;
- Jei veja dažnai mindoma, todėl žemė suplūkta, kieta;
- Jei veja labai sena, velėna labai tanki, žemė kieta.
Tokioms situacijoms esant, pavasarį reikėtų aeruoti, t. y. subadyti dirvą 10-15 cm gylyje. Aeravimą galima atlikti specialia įranga arba paprastomis šakėmis. Taip į dirvą giliai įleidžiama oro, kurio labai reikia vejos šaknims.
2 žingsnis – tręšimas trąšomis nuo samanų.
Šis žingsnis yra kritiškai svarbus, jeigu norite turėti sodriai žalią, tankią, prestižinę, išpuoselėtą veją be samanų.
Pirmam tręšimui rinkitės trąšas nuo samanų, kurių sudėtyje yra geležies sulfato. Jos atlieka du darbus iš karto: stiprina veją ir naikina samanas. Gavusi visų reikalingų maisto medžiagų, veja bus soti, sveika ir gerokai atsparesnė. Po kurio laiko pastebėsite, kad samanos, likusios po skarifikavimo, parudavo – jas tereiks išgrėbti.
Samanų naikinimas specialiomis trąšomis nereiškia, kad tręšti nebereikės. Azoto čia gana nedaug, tad jo užteks tik porai savaičių – po tiek laiko verta patręšti kompleksinėmis pavasarinėmis trąšomis.
3 žingsnis – kalkinimas.
Šis etapas reikalingas tuomet, kai samanos vejoje atsiranda dėl per rūgščios dirvos.
Neapsigaukite: jūs jau žinote, kad dažniausios samanų atsiradimo priežastys yra ne rūgšti dirva, o tiesiog nepalankios sąlygos vejai augti, tokios kaip saulės trūkumas. Samanoms rūgšti terpė nėra būtinybė – jos gali augti nors ir ant akmens.
Samanos dar nereiškia, kad jūsų dirva rūgšti. Bet vis dėlto tai viena iš galimų priežasčių.
Tai kaip žinoti, ar jūsų dirva per rūgšti? Tą galite nustatyti specialiais prietaisais arba lakmuso juostelėmis, kurių lengvai įsigysite sodo ir daržo prekių parduotuvėse. Jeigu gautas pH rezultatas bus mažiau nei 6,5, dirvą jau vertėtų šarminti.
Tam tinka granuliuotos kalkės. Nuo paprastų kalkių jos skiriasi tuo, kad:
- Granuliuotas lengviau dozuoti ir išbarstyti;
- Jomis barstyti veją galima bet kada, o paprastomis kalkėmis barstoma tik rudenį ar žiemą;
- Pabarsčius galima vaikščioti, neišsitepsite.
Vadovaudamiesi instrukcijomis, nurodytomis ant pakuotės, išbarstykite granuliuotas kalkes ant vejos. Po mėnesio vėl patikrinkite dirvos pH ir jei reikia, pabarstykite kalkių dar kartą.
SAMANŲ NAIKINIMAS: ATMINTINĖ
Reziumuojame, kada ką daryti
- Aeravimas/ skarifikavimas, trąšos nuo samanų, granuliuotos kalkės.
Šiuos tris samanų naikinimo žingsnius galite atlikti visus tą pačią dieną arba su pertraukomis: skarifikuokite veją, po savaitės ar dviejų patręškite trąšomis nuo samanų, dar po savaitės – išbarstykite granuliuotas kalkes.
- Po 2-4 savaičių – patręšti.
Jeigu samanų dar yra, vėl naudokite trąšas nuo samanų.
Jeigu samanų nebematyti, tręškite kompleksinėmis pavasarinėmis ilgalaikio poveikio trąšomis, kurios skatina augimą, tačiau atpalaiduoja azotą lėtai (poveikis bus juntamas 6-8 savaites).
Tręšimas bus pilnavertis, veja gaus visų reikalingų maisto medžiagų. Čia jūsų vejos stiprinimo etapas.
- Po dar pusantro mėnesio – patręšti.
Vasarą rekomenduoju patręšti kompleksinėmis ilgo poveikio trąšomis, kurios skirtos specialiai vasarai. Jos padeda išlaikyti vejos dekoratyvumą neskatinant labai stipraus augimo. Taip tęsiame kokybišką vejos maitinimą, nepamirštame laistyti ir tvarkingai šienauti. Mūsų tikslas – kad veja būtų sveika ir gyvybinga, kad kuo greičiau užtrauktų išplikusias vietas ir neleistų samanoms sugrįžti.
ALTERNATYVA
Jei visa ši schema jums atrodo perteklinė ir varginanti – gal laikas pakeisti požiūrį? Aš dėl samanų savo vejoje nesijaudinu. Jos minkštos pėdoms, jų nereikia šienauti, o žalia spalva nė kiek nenusileidžia vejai. Jeigu veja auga pavėsingame kampelyje, tai tėra jūsų pasirinkimas: arba amžinai kovoti, arba susitaikyti.
Ačiū įmonei „Baltic Agro“ už bendradarbiavimą kuriant šį straipsnį ir video siužetą.
TAIP PAT SKAITYKITE:
„Vejos skarifikavimas 3 būdais: kodėl, kada ir kaip tai daryti“
„Vejos pelėsis: kodėl atsiranda ir kaip su juo kovoti“
„Kaip atnaujinti veją pagal šiuolaikinius dizaino principus“
