Gėlyno priežiūra rudenį būtina – štai 7 svarbiausi darbai, kuriuos rekomenduoju atlikti prieš prasidedant žiemai. Aptarkime, kokius augalus reikia nukirpti, kokius galite palikti ramybėje, o ką dar galima sodinti.
„Augalų komponavimo seminaras“ jums pravers, jeigu norite išmokti harmoningai suderinti tarpusavyje medžius, krūmus ir daugiametes gėles. Ne visuomet užtenka vien tik intuicijos, o šiuose mokymuose gausite žinių apie dizaino dėsnius, kuriais galėsite vadovautis kurdami augalų kompozicijas savo kieme.
1 darbas, kurio nereikia daryti
Pradėkim nuo maloniausio – kas dažnai daroma rudenį, bet visai nebūtina. Tai augalų nukirpimas.
Daugelį natūralistiniam stiliui būdingų augalų per žiemą galite palikti ramybėje – juos nukirpkite tik artėjant pavasariui:
- Kemerai, ežiuolės, rudbekijos, astilbės, zundos, bandreniai, patagoninės verbenos, veronikūnai – tik keli iš augalų, kurie puikiai išsilaiko per visą žiemą. Jeigu jums gražu rudi skulptūriški stiebai ir žiedų viduriukai, palikite iki pavasario. Priešingu atveju, sudžiūvusius žiedus kirpkite.
- Miskantai, soros, lendrūnai, mėlitai ir kiti varpiniai augalai taip pat gali gražiai atrodyti iki pat pavasario, todėl jų genėti prieš žiemą nereikia. Išimtis tais atvejais, jeigu juos nulaužo vėjas, stiprios liūtys ar storas sniego sluoksnis – tada jau nėra ko laukti, kirpkit. Kai kurie varpiniai augalai yra pusiau visžaliai, todėl išsamiai parodėme, kaip ką nukirpti, čia.
Kada genėti hortenzijas
Hortenzijos dažnai yra nugenimos rudenį, tačiau rekomenduoju jų žiedus palikti per žiemą, nes jie nuostabiai atrodo net ir parudavę.
Be to, hortenzijos žiedus rudenį galite panaudoti namų dekoravimui arba kapų puošimui. Kaip papuošti kapus tokiu būdus, daugiau apie tai šiame straipsnyje.
Kai nuspręsite, kad jau laikas genėti hortenzijas, atkreipkite dėmesį, kad jų genėjimas skiriasi priklausomai nuo genėjimo tikslo ir nuo hortenzijų rūšies. Kaip genėti hortenzijas, išsamiai čia.
2 darbas: nukirpkite bijūnus
Iškart po žydėjimo bijūnus nugenėti būtų per anksti, nes jie per lapus gamina fotosintezę ir kaupia energiją kitų metų žydėjimui.
Dėl šios priežasties bijūnus genėkite rudenį, kai pastebėsite, kad jau geltonuoja lapai, arba kai pakąs pirmosios šalnos. Nukirpkite bijūnų stiebus iki pat žemės ir išmeskite į kompostą.
2 darbas: ruoškite rožes žiemai
Rožių genėti rudenį nebūtina. Tai darykite pavasarį, nes tuomet matysite jų būklę po žiemos ir žinosite, kurias šakas pažeidė šalčiai, o kurias liko gyvybingos.
O kaip dėl dengimo? Jeigu jūsų auginamos rožės yra lepios, jau spalio mėnesį, kol stiebai dar lankstūs, galite pradėti lenkti juos prie žemės. Darykite tai palaipsniui, prilenkdami vis žemiau. Kai ateis šalčiai, stiebai bus ne tokie elastingi, todėl geriau šį darbą pradėti daryti iš anksto.
Tik neuždenkite rožių per anksti – palaukite, kol lauke nusistovės bent jau -5 arba -10 laipsnių temperatūra.
Vienas iš paprastų būdų dengti rožes – užpilkite skiepo vietą durpėmis ar mulčiumi, padarydami kauburėlį, ir rožės peržiemos po tokiu „patalu“. Papildomai galite uždengti agroplėvele.
Daugiau apie tai, kaip ruošti rožes žiemai, skaitykite čia.
3 darbas: išravėkite piktžoles
Kitas darbas, kurį turėtumėte atlikti rudenį gėlyne – tai paskutinį kartą prasieiti pro savo gėlyną ir išravėti visas užsilikusias piktžoles.
Tuomet pavasarį gėlyne bus mažiau gyvybingų šaknų, iš kurių išaugs mažiau piktžolių. O jeigu paliksite jas žiemoti, ankstyvą pavasarį piktžolės šaus visomis jėgomis į viršų.
Taigi, išravėkite piktžoles dabar ir tokiu būdu sutaupysite sau darbo pavasarį.
4 darbas: pasodinkite daugiamečius augalus
Net ir vėlyvą rudenį galite savo gėlyne sodinti daugiamečius augalus. Tik svarbu, kad jie nebūtų tiesiog iškasti iš grunto plikomis šaknimis.
Sodinkite tokius augalus, kurie buvo auginami vazone. Juos persodindami nesutrikdysite jų gyvenimo, nepažeisite šaknų ir nesukelsite streso.
Be to, vėlų rudenį medelynai dažnai išparduoda augalus, tad galite rasti gerų pasiūlymų.
5 darbas: pasodinkite svogūnines gėles
Su šiuo darbu neskubėkite: svogūnines gėles sodinkite ne anksčiau kaip spalio viduryje, dar geriau lapkritį ar netgi pirmomis gruodžio dienomis, jeigu tik nėra įšalo.
Sodinkite ne tik tulpes ar narcizus. Dar yra žydrės (lot. Muscari), scylės (lot. Scilla) ir daug kitų svogūninių augalų, kurie ankstyvą pavasarį jūsų gėlyną nudažys įvairiausiomis spalvomis.
Sodindami svogūnines gėles laikykitės auksinės taisyklės: sodinkite kiekvieną svogūnėlį į trijų svogūnėlių gylį. Kuo smulkesnis svogūnėlis, tuo sekliau sodinsite, ir atvirkščiai – jeigu svogūnėlis stambus (kaip dekoratyvinio česnako), jį sodinti reikės giliau.
6 darbas: sugrėbkite lapus (nebūtina)
O ką daryti, jeigu jūsų gėlyne pilna prikritusių lapų? Jeigu tie lapai yra nuo vaismedžių ar gyvatvorių, tuomet nudžiuginsiu – nereikia daryti nieko. Tokie lapai per žiemą suirs ir atliks mulčio funkciją.
Išimtis: jeigu į gėlyną prikrito ąžuolo lapų, tuomet verta pasiimti grėblį ir tuos lapus sugrėbti. Jie nuo kitų skiriasi tuo, kad labai lėtai suyra. Jeigu ąžuolo lapų nesugrėbsite rudenį, tai didelė tikimybė, kad pavasarį visas tas lapų sluoksnis vis dar bus toje pačioje vietoje.
7 darbas: mulčiuokite
Nepalikite plikos žemės per žiemą. Jeigu gėlyne yra tuščių tarpų – mulčiuokite. Jei pasodinote naujų augalų – mulčiuokite.
Taip paruošite naujokus sėkmingam peržiemojimui. Mulčiavimas stabilizuoja temperatūrą ir apsaugo nuo kraštutinių jos svyravimų. Juk augalams pavojingas ne tik itin didelis šaltis, bet ir staigūs trumpi atšilimai pavasarį, kai augalai pabudinami per anksti ir pradeda busti pirma laiko.
Su geromis sodo pirštinėmis darbas mielesnis
Šiuos darbus atlieku su „Ethel“ sodo pirštinėmis (reklama). Tik išbandžiusi supratau, kad galiu drąsiai jas girti dėl savybių, kurios man svarbios. Sodo pirštinės ne tik gražios, minkštos ir malonios. Jas galima skalbti skalbimo mašinoje, o tai reiškia, kad šios pirštinės – ilgam. Be to, su jomis galima liesti jutiklinius ekranus per darbų pertraukėlę.
Rožių priežiūros darbus atlieku su specialiai tam skirtomis pirštinėmis (nuotrauka aukščiau šiame straipsnyje). Jos ypatingos tuo, kad apsaugo rankas nuo spyglių iki pat alkūnių. Be to, turi mažą kišenėlę sėklų pakeliui. Bet asmeniškai aš tokias pirštines naudoju ir su kitais darbais, pavyzdžiui, kai reikia genėti spygliuotus raugerškius.
Žiemą sodo darbus atlieku su specialiomis žieminėmis pirštinėmis – čia jau tikras išsigelbėjimas, kai rankos šąla, o darbus norisi atlikti patogiau.
Ir tik vienų pirštinių nemetu į skalbimo mašiną – odinių sodo pirštinių. Jos mano mylimiausios, kai reikia dirbti su kastuvu, grėbliu ir kitais didžiaisiais įrankiais.
Išbandykite ir jūs – „Ethel“ pirštines rasite didžiuosiuose sodo prekių centruose Lietuvoje.
Susiję kursai:
„Augalų komponavimo seminaras“ – jeigu nenorite vadovautis vien tik intuicija, šiuose mokymuose galite daugiau sužinoti apie esminius dizaino dėsnius ir kaip juos pritaikyti derinant augalus tarpusavyje.
Taip pat skaitykite:
„Kraštovaizdžio dizainerė pataria, kaip sukurti gėlyną“
„Svogūninės gėlės gėlyne: rekomenduoja latvių dizainerė Sintija Nagle“
