Oras atšilo, daigai jau paruošti – pomidorų sodinimas šiltnamyje jau prasideda. Vieno recepto, žinoma, nėra. Tačiau apibendrindama savo šeimos patirtis, papasakosiu ir parodysiu, kaip sodinu aš. Geriausia, žinoma, pasižiūrėti visą procesą šiame video:
Ir žinoma, surašysiu viską iš eilės. Šis straipsnis tęsia straipsnių seriją apie pomidorų auginimą: pirmasis buvo apie tai, kaip sėti pomidorus (trys paprasti būdai), antrasis apie tai, kaip pikuoti pomidorus, ir šis, trečiasis, yra apie tai, kaip vyksta pomidorų sodinimas šiltnamyje.
Pomidorų ir kitų daržovių auginimo paslapčių galite išmokti iš ekspertės — kviečiame į kursus „Šiuolaikinis daržas“. Tai nuotoliniai išsamūs mokymai norintiems auginti augalus ne iš nuojautos, o remiantis mokslu paremtomis žiniomis ir patyrusių sodininkų sukaupta praktika.
Kada galima sodinti pomidorus į šiltnamį
Yra keletas svarbių sąlygų:
- Dirvos temperatūra turi būti ne mažiau kaip 10 laipsnių. Bet praktiškai aš žiūriu, kad jau tikrai būtų šilta lauke, nerizikuoju, kai dar šaltukas spaudžia naktimis. Pvz., pernai sodinau balandžio 25-27 dienomis, o šiemet net ir gegužės pradžioje rizikinga (tada dalį sodinu ir rizikuoju, o dalį sodinu vėliau).
- Net ir pasodinusi žinau, kad šalnų dar bus – juk obelims žydint paprastai šalnos prasuka savo ratą. Todėl sodinu tada, jei prognozė šalnų artimiausiu metu nežada. Jeigu dieną pasodinsiu, o tą pačią naktį bus šalnos – šakės. Jeigu dieną pasodinsiu, o šalnos bus po savaitės ar dviejų – tai jau ne taip baisu.
- Sodinu ne saulėtą dieną! T.y. laukiu apsiniaukusios dienos arba sodinu vakare.
Pomidorų sodinimas šiltnamyje: sodinimo vietos paruošimas
Prieš didijį darbą, pomidorų sodinimą šiltnamyje, dirvožemis turi būti pakankamai drėgnas. Uždengus žemę agroplėvele, drėgmė savaime išsilaiko geriau, tad verta tą daryti gerokai prieš sodinimą. Žinoma, svarbu gerai sulaistyti žemę, sugrėbliuoti, kad būtų puri, negrumstuota.
Taigi, kai diena tinkama, imamės darbo. Visų pirma, susiplanuokite sodinimo vietas. Mano lysvė – 80 cm pločio, taigi joje tilps dvi eilės pomidorų. Jeigu jūsų lysvė platesnė, gali tilpti ir trys eilės.
Planuokite sodinti šachmatine tvarka, kad neužstotų vieni kitiems saulės, daugmaž 50-60 cm atstumais. Kad būtų paprasčiau išlaikyti vienodus atstumus tarp pomidorų ir pamatuoti, pasiruoškite 50 cm ilgio lentutę.
Sodinukus kartu su indeliais išdėliokite tiesiai ant lysvės – taip matysite, kiek jų telpa, ir geriausiai išnaudosite visą erdvę, ypač kampus. Juk lengviau sodinuką su indeliu patraukti, negu vėliau persodinti iš naujo.
Kaip pagerinti dirvožemį sodinant pomidorus
Toliau ruošiame duobes. Mano nuostabai, tam labai pasitarnavo didysis „Gardenos“ kastuvėlis. Nežinau, kaip anksčiau jo neatradau, būčiau reklamavusi skersai ir išilgai. Dabar nuolat turiu jį skolinti mamai. Būtent tokių duobių iškasimui jis tobulas.
Į duobę dedu 3 „pagerinimus“:
1.Giliausiame sluoksnyje dedu organines „Baltic agro“ trąšas (su ženklu BIO ant pakuotės). Tai iš esmės yra granuliuotas mėšlas. Dėkite gerą saują vienai duobei, ir sumaišykite su žeme taip, kad šios organinės daržo trąšos liktų kuo giliau apatiniame sluoksnyje. Jos neturi liestis su pomidorų šaknimis.
2. Žuvys kaip fosforo šaltinis. Žinoma, aš galiu žaisti su žuvytėm, kai vyras prižvejoja. Bet šiaip nematau prasmės pirkti strimelių, kaip daug kas daro iš senovės, kai yra žuvų miltų. Nusiperkate parduotuvėje, beriate saują žuvų miltų į duobę, ir permaišote su žemėmis.
Jei vis dėlto naudojate tikras žuvis, „viena boba sakė“, kad duobei reiktų 2 didelių arba 4 mažų. Jas reikia dėti į duobės gilumą, kad nesiliestų su šaknimis (kaip ir granuliuotas mėšlas).
3. Kiaušinių lukštai – tradicinis „pagerinimas“ iš to, ką turi namuose. Skaičiau mokslinių straipsnių ataskaitas, kuriose teigiama, kad kalcis iš kiaušinių lukštų geriausiai pasisavinamas tada, kai jie sumalami labai smulkiai. Šįkart nebuvau tokia stropi, bet kiek galėjau, tiek susmulkinau – ir štai beriu po saują smulkintų kiaušinių lukštų vienai duobei.
Su visais šiais trejais komponentais – granuliuotu mėšlu, žuvų miltais ir kiaušinių lukštais – pomidorų sodinimas šiltnamyje bus sėkmingesnis, nes daigai bus aprūpinti tolesniam auginimui.
Pomidorų sodinimas šiltnamyje: kaip giliai sodinti
Kad lengviau išsiimtų pats pomidoro daigas, netraukite jo už uodegos, o apverskite ir lengvai paspaudykite vazonėlį iš visų pusių, kol šaknys su žemėm lengvai išslys iš vazonėlio.
Praskiriam žemes ir sodinam pomidorą žemiau, negu augo vazonėlyje prieš tai. Pomidoras, pasodintas šiek tiek giliau, iš kotelio, kurį dabar užpilsite žemėmis, išleis naujas papildomas šakneles. Kuo daugiau šaknų – tuo stipresnis augalas. Todėl drąsiai pašalinkite pirmuosius netikruosius lapelius ir pasodinkite giliau. Šįkart nugnybiu ir pažastėles, kurios jau pradėjo augti. Tačiau apie pomidorų genėjimą dabar neišsiplėsiu – išsamią instrukciją esu paruošusi štai čia.
Jeigu pomidorai labai ištįsę, galima juos sodinti įstrižai, beveik paguldžius – jie greitai išsities, o po žeme išleis daugiau šaknų. Tai puikus sprendimas peraugusiems daigams, kai jiems reikia šiek tiek daugiau pagalbos. Bet normaliai augantiems taip nedarau, nes tada šiltnamyje reikia palikti didesnius atstumus tarp jų, o juk norisi kuo geriau išnaudoti turimą plotą.
Laistymas po pasodinimo: yra niuansų
Po pasodinimo ties pomidoru padarykite įdubimą, o aplink jį iš žemių suformuokite bortelį. Tikslas – kad laistant vanduo bėgtų ne nuo pomidoro tolyn, o kaip tik užsilaikytų ir gerai laistytų pomidorą.
Palaistykite gausiai.
Dėl vandens gausos žemės sukris, atsiras naujų duobių. Jas dabar užberkite aplinkui esančiomis žemėmis, ir darbas jau padarytas.
Na žinoma, dar etiketės su veislės pavadinimu nepamirškit įbesti.
Persodintų pomidorų pusantros – dvi savaites laistyti nereikia. Duokite augalui laiko išleisti naujas šaknis, kad jos būtų priverstos ieškoti drėgmės ir taip skleistųsi platyn ir gilyn. Daigas turi „suprasti“, kad jis naujoje vietoje, ir išmokti pasisemti maisto medžiagų ir drėgmės iš naujos vietos.
Ką daryti, kad persodinti pomidorai gerai prigytų
Mano močiutė sakydavo, kad persodinti pomidorai turi „persirgti“. Kadangi adaptacija jiems nėra lengva, pasitaiko, kad jie nuleipsta, pagelsta lapai, kartais net nukrenta vienas kitas. Ir jau po šito etapo jie galutinai sustiprėja ir auga gražiai toliau.
Bet nemanau, kad tas sirgimas yra pomidorams į sveikatą, ypač kai galima jiems pagelbėti. Praėjus pusantrai ar dviems savaitėms po pasodinimo, palaistykite pomidorus su vandeniu, praskiestu su „Delfan“. Tai priemonė, kuri naudojama kaip antistresas augalams – kai jie pažeisti ligų, sausrų, užmirkimo, pašalimo. Kadangi jis padeda augalams susitvarkyti su persodinimo metu patiriamu stresu, tai galite lengvai sumažinti riziką ir pastiprinti augalus sunkesniu periodu. Tačiau atkreipkite dėmesį, kad „Delfan“ naudoju ne sodinimo metu, o po kokių 2 savaičių po pasodinimo.
Na štai, pomidorų sodinimas šiltnamyje – visai nesudėtingas. Jau šilta, tad lauksim gražaus derliaus, tačiau jeigu nutiktų taip, kad ateitų šalnos, ant lysvių dėsime lankus ir ant jų dengsime agroplėvelę. Kaip sakant, darysime šiltnamį šiltnamyje. Tačiau tikimės, kad šį pavasarį to nebeprireiks!
Šis straipsnis parengtas remiantis mūsų šeimos patirtimi, ir prisidėjus „Baltic agro” – jų trąšas, paminėtas šiame straipsnyje, galite įsigyti tiesiai iš gamintojo čia.
TAIP PAT SKAITYKITE
Pomidorų auginimo straipsnių serija:
„Pomidorų sėjimas: trys paprasti būdai, kaip tai padaryti”
„Kaip pikuoti pomidorus: aiški instrukcija pradedantiesiems”
„Pomidorų genėjimas: video instrukcija pradedantiems”
Kas gi skanaus užaugo? Paskaitykite:
„Derliaus apžvalga: kaip išaugo pomidorų sėklos iš Ukrainos“
„Geriausios pomidorų veislės: subjektyvi 18 veislių apžvalga“
Visus straipsnius apie pomidorų auginimą rasite čia.
