Kas yra natūralistiniai gėlynai, kuo jie skiriasi nuo tradicinių ir kur Lietuvoje galima pamatyti gražių pavyzdžių – apie visa tai paprastai ir aiškiai papasakojo želdynų dizainerė Vaiva Marozienė, kuri yra ir „Geltono karučio“ kursų „Natūralistinis gėlynas“ lektorė.
Kas yra natūralistiniai gėlynai
Radijo laidoje “Augalų entuziastai” paklausiau Vaivos, kaip apibūdintų šiuos gėlynus.
Paprastai sakant, natūralistiniai gėlynai savo išvaizda primena laukines, banguojančias pievas, tik yra kruopščiai sukurti žmogaus rankomis. Vaiva sako, kad natūralistiniu stiliumi kuriami ne tik gėlynai, bet ir kitokie želdiniai, kurie gali priminti miško, pelkės ar pakrantės kraštovaizdį.
Natūralistinis dizainas – tai ir laukinę gamtą primenanti estetika, ir tvarumas, ir net kitoks augalų susodinimo tankis. Aptarkim viską iš eilės.
Kuo natūralistiniai gėlynai skiriasi nuo tradicinių
Tradiciniai ir natūralistiniai gėlynai turi savo komponavimo taisykles ir principus. O tai lemia visiškai kitokią jų išvaizdą bei struktūrą.
Tradiciniuose gėlynuose:
- daug griežtų formų ir linijų, ryškiaspalvių augalų akcentų,
- tarp augalų – tarpai, kad kiekvienas turėtų užtektinai vietos ir galėtų atsiskleisti visu grožiu,
- rudenį grožis baigiasi, augalai sutvarkomi, žiemą gėlynas tuščias.
Natūralistiniai gėlynai:
- primena akvarele lietus dailės kūrinius, kuriuose ribos tarsi išnyksta, o spalvos ir formos maišosi tarpusavyje, sukurdamos darnią ir estetišką visumą,
- augalai sodinami labai tankiai, nepaliekant tuščių plotų: viename kvadratiniame metre gali būti pasodinta net iki 9 žolinių augalų,
- augalai parenkami tokie, kurie dekoratyvūs ir žiemą.
Ar natūralistiniai gėlynai tikrai visai natūralūs
Nors komponuojant natūralistinius gėlynus siekiama sukurti natūralios pievos vaizdą, juose retai kada naudojami visai laukiniai augalai. Dažniausiai pasirenkami jau sukultūrinti, primenantys tuos, kurie natūraliai auga gamtoje. Paprastai selekcininkų patobulinti augalai geriau prisitaiko, turi ryškesnę spalvą, be to, būna mažiau agresyvūs kitų augalų atžvilgiu.
Nors ekspertė sako, kad galima pabandyti ir pasisėti sėklų, surinktų nuo pievoje augančio augalo. Juk natūralistinio gėlyno kūrimo procesas visada turi eksperimento prieskonį. Tad bandykit ir ieškokit, kad sukurtumėte kažką neįtikėtinai gražaus!
Kiek varpinių augalų naudoti natūralistiniuose gėlynuose
Natūralistinio stiliaus gėlynuose varpiniai augalai gali užimti net 50-80 % viso želdinio ploto. Gausiai susodinti įvairių aukščių, spalvų ir tekstūrų varpiniai augalai savo stiebais ir šluotelėmis sukuria tarsi banguojančio lauko efektą. Sakoma, kad tai viena priežasčių, kodėl natūralistinis dizainas dar vadinamas „Olandiška banga“.
Kita vertus, nėra griežtų taisyklių, kiek varpinių ir kiek žydinčių augalų naudoti kuriant natūralistinio stiliaus gėlyną. Tai priklauso ir nuo vietovės sąlygų, ir nuo aplinkos stiliaus, ir nuo kūrėjo skonio bei kitokių faktorių. Juk ir pievose galima pamatyti skirtingų augalų variacijų, tad savo kieme taip pat galime ieškoti mums labiausiai patinkančių derinių.
Trys augalų funkcijos
Natūralistiniai gėlynai ypatingi dar ir tuo, kad augalai juose sodinami labai tankiai ir turi atlikti tam tikras funkcijas. Pagal funkcijas augalai būna:
- struktūriniai – tai aukščiausi gėlyno augalai, ilgaamžiai, kurie formuoja želdinio karkasą;
- sezoniniai teminiai – puošniausi augalai, kurie turi atskleisti ne tik paties gėlyno stilių ir charakterį, bet ir harmoningai derėti su kitais aplinkos objektais (namo eksterjeru, natūraliu supančiu kraštovaizdžiu);
- dengiamieji – tuščius plotus užpildantys augalai. Jie turi ne tik estetinę, bet ir praktinę paskirtį. Palikus tuščią vietą, joje bematant pradėtų želti piktžolės, tad ją verčiau užpildyti tuo, kas reikalinga ir gražu.
Kaip savo gėlyne tinkamai parinkti augalus, kad jie atliktų reikiamas funkcijas, galite išmokti kursuose „Natūralistinis gėlynas“. Juose patys kursite savo svajonių želdyną. Jūsų patogumui kursai vyksta ir internetu, tad jei tik norite, galite pradėti dabar pat.
Ar brangu įsirengti natūralistinį gėlyną
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad įsirengti daugiametį natūralistinį gėlyną yra gerokai brangiau nei tradicinę vienmečių augalų kompoziciją.
Bet Vaiva Marozienė sako, kad toks požiūris yra gana trumparegiškas. Juk natūralistinio gėlyno projektas kuriamas ne vienam sezonui, o bent keliems metams.
Tad didžiausia investicija ir yra padaroma pradžioje, o vėlesniais metais tiek finansinių resursų tikrai nebereikės.
Natūralistiniai gėlynai ir jų priežiūra
Natūralistinio stiliaus gėlynas kuriamas taip, kad galėtų augti ir plėstis pats, tad ir žmogaus įsikišimo ilgainiui reikalautų vis mažiau. Jau vien tai, kad jo nereikia kasmet iš naujo sodinti, sutaupo daug laiko, darbo ir finansinių išteklių.
Kita vertus, gėlynas yra gyvas organizmas, sukurtas žmogaus rankomis, tad priežiūros jam vis tiek reikės. Augalai ne visada būna lengvai nuspėjami ir niekada tiksliai nežinai, kaip gėlynas atrodys po metų ar kelerių. Tad verta stebėti jo dinamiką ir, jei reikia, koreguoti tam tikras detales: galbūt kažką pasėti iš naujo, gal kažkurį per daug agresyvų ir per greitai plintantį augalą perkelti į kitą vietą ir pan.
Natūralistinio dizaino pavyzdžiai Lietuvoje
Jau ne vienerius metus užsienyje populiari „Olandiška banga“ prieš kurį laiką atsirito ir į mūsų kiemus. O štai keletas puikių pavyzdžių, kaip natūralistiniai gėlynai atrado vietą viešosiose Lietuvos miestų ir miestelių erdvėse.
Kaune, verslo centro „Kauno dokas“ teritorijoje (Jonavos g.), galima pamatyti Danguolės Liagienės sukurtą želdinį, kurį būtų galima vadinti natūralistiniu. Šiam gėlynui ypatingą charakterį suteikia varpinių augalų gausa. Vėjyje besiplaikstančios šluotelės ir smulkių žolynų rūkas – tobula atsvara šiuolaikinei architektūrai. Šią nuostabią vietą filmavau ir aprašiau kitame straipsnyje, tad užsukite čia pasisemti įkvėpimo ir jūs.
Žeimių miestelio (Jonavos raj.) centre puikuojasi natūralistinis gėlynas, kurį sukūrė Giedrė Adomaitytė. Žaismingą šio želdinio nuotaiką kuria įvairiaspalviai žydintys daugiamečiai augalai. Plačiau paskaityti apie šį projektą ir peržiūrėti video galite paspaudę čia. Ten rasite ir gėlyne panaudotų augalų sąrašą.
Vilniuje aplankykite šiuolaikišką natūralistinį MO muziejaus sodelį, prie kurio įrengimo prisidėjo ir Vaiva Marozienė. Kadangi vidiniame muziejaus kiemelyje yra daugiausia pavėsio, tad ir augalai parinkti tokie, kuriems nereikia daug saulės šviesos:
- melsvoji melvenė (Molinia caerulea) ‘Heidebraut’ – aukšta ir ilgaamžė, tad tarnauja kaip struktūrinis augalas, o kitos veislės melsvoji melvenė (Molinia caerulea) ‘Paul Peterson’ yra šiek tiek mažesnė, bet irgi formuoja gėlyno struktūrą;
- hakonė didžioji (Hakonechloa macra) – suteikia gėlynui minkštumo ir purumo, sukuria banguojančio vandens efektą;
- epimedis ir žiemė (Vinca) – dengiančią funkciją atliekantys nereiklūs augalai, o žiemė dar ir pusiau visžalė, tad ilgai išlieka dekoratyvi.
Kitoje muziejaus pusėje, kur saulės daug, šalia himalajinių beržų (Betula utilis) pasodintas drėbūnas (Sporobolus heterolepsis).
Apie MO muziejaus sodelio kūrimą galite išsamiau paskaityti paspaudę čia.
Ačiū Vaivai Marozienei už pokalbį! Straipsnis parengtas pagal „Žinių radijo“ laidą „Augalų entuziastai“. Laidos įrašą galite rasti čia.
TAIP PAT SKAITYKITE:
„Tikrasis lipikas: koks tai augalas ir kur tinka“
„Redos daugiametis gėlynas prie namo: sukūrė po kursų“
SUSIJĘ KURSAI:
„Natūralistinis gėlynas“ – šiuose kursuose sužinosite šiuolaikinio augalų dizaino principus, gausite patikimų daugiamečių augalų sąrašus ir kursite savo asmeninį gėlyną. Galima registruotis į kursus grupėse arba internetu.
