Ruduo šiemet tikrai džiugina – šiluma ir saulė mums primena vasarą, tačiau rudens darbai sode, darže ir gėlyne yra neišvengiami. O kadangi tų darbų išties daug, nuo ko pradėti, ir ką verta padaryti? Mane pakalbino portalo 15min.lt žurnalistė Asta Kaušakienė šia tema, ir štai publikuojame mūsų pokalbio santrauką. Į kai kuriuos darbus žiūriu labai lengvabūdiškai, pavadinkim taip. Taigi iš eilės:
Yra vieta, kur lapų tikrai nereikia palikti žiemoti – tai veja. Nuotr. aut. L. Liubertaitė.
Vaismedžiai
Kalbant apie vaismedžius, svarbu ant medžio nepalikti obuolių „mumijų“ (sudžiūvusių ir nenukritusių obuolių), nes medžiui tai yra našta ir gali būti ligų užkratu. To išmokau iš arboristo Leonardo Mekionio, kai kartu filmavome, kaip genėti seną obelį.
Būtent vėlyvą rudenį, o ne pavasarį, obelis bei kitus vaismedžius reikėtų ir nubalinti, apie tai skaitykite šiame straipsnyje.
Tačiau jeigu medis ar krūmas augina nedidelius vaisius ar uogeles, pavyzdžiui, erškėtrožės, aronijos, gudobelės, šaltalankiai, šermukšniai, jų uogų galime neskabyti, nes šaltuoju sezonu tuo pasirūpins paukščiai, o mes atliksime gerą darbą ir pagelbėsime sparnuočiams. Kokie augalai kokius paukščius privilioja, skaitykite štai čia.
Rudens darbai su nukritusiais lapais
Kita problema – nukritę medžių ir vaismedžių lapai, kurių gali būti labai daug. Ką su jais daryti? Mano patarimas paprastas: jeigu tik jums leidžia sąžinė ir estetinis suvokimas, į lapus žiūrėkite atlaidžiau. Nebūtina jų grėbti kas kelias dienas, užtenka tai padaryti porą kartuų iki ateinant šalčiams ir sniegui.
Svarbiausia – kad neliktų lapų ant vejos, nes lapai pradės irti, toje vietoje po sniegu veja gali šusti, pelyti. Todėl pavasarį galite rasti išplikusių vejos plotų, teks daugiau dėmesio skirti vejai atgaivinti.
Tačiau jeigu lapai nukrenta gėlyne ar darže, galite nieko nedaryti – ilgainiui jie suirs ir netgi pamaitins dirvą.
Jeigu neramina lapai nuo lapuočių gyvatvorės, lapus nuo vejos galite nugrėbti po ja. Taip greitai sutvarkysite kiemą, o po gyvatvore yrantys lapai pamaitins dirvą – štai nemokama trąša.
Sugrėbtus nuo vejos lapus galite dėti į komposto krūvą. Kad kompostas būtų kuo kokybiškesnis, sudėtis geresnė, mes galime jį pasluoksniuoti su kitomis organinėmis medžiagomis, pavyzdžiui, piktžolėmis, išrautų augalų stiebais, lapais, šaknimis, taip pat organinėmis virtuvės atliekomis: daržovių lupenomis, kiaušinių lukštais, vaisių žievelėmis ir pan. Plačiau apie rudeninių lapų kompostavimą – šiame straipsnyje.
Gėlynas
Jeigu auginote daug vienmečių gėlių, daugelis jų po vasaros atrodo nelabai gražiai, tačiau rudens darbai paprasti – išrauname ir krauname į komposto krūvą. Vis dėlto kai kurie vienmečiai augalai iki pat rudens pabaigos išlaiko savo grožį, pavyzdžiui, žilė, todėl belieka mėgautis.
Daugiamečių augalų ir želdynų augintojai gali atsipūsti, ypač tie, kurie iš anksto pagalvojo apie rudens ir žiemos sezonus ir tinkamai pasirinko augalus. Dabar labai madingi natūralistinio stiliaus želdynai, kuriuose dominuoja daugiametės gėlės ir daugiamečiai varpiniai augalai, išlaikantys struktūrą ir žiemą. Jie po pirmųjų šalnų nesuglemba ir toliau stovi demonstruodami savo dailias šluoteles, tad rudens darbai čia dažniausiai neaktualūs. Jau rašiau apie gražų tokio gėlyno pavyzdį (su video reportažu) apie A. Dobilienės natūralistinio stiliaus želdyną ir jame labiausiai pasiteisinusius augalus, kurie išlieka dekoratyvūs ypač ilgai.
Kai kuriuos dekoratyvinius daugiamečius žolinius augalus verta kirpti tik pavasarį. Nuotr. aut. L. Liubertaitė.
Tokio stiliaus augalai daugiausia yra žoliniai – tai reiškia, kad kasmet jie atauga iš naujo. Gražiai išsilaikusią jų antžeminę dalį reikės pašalinti žiemos pabaigoje arba pavasarį, prieš pradedant želti iš naujo. Na nebent jums bus nebegražu – tada pašalinkite kai tik norėsite. Bet dabar, rudenį, nieko daryti nereikia.
Rudens darbai šiltnamyje
Jame galioja kitos taisyklės nei gamtoje, nes ten augalams sukuriamos dirbtinės sąlygos, todėl dėmesio jam reikia tikrai daugiau. Dažniausiai šiltnamyje auginame tas pačias daržoves, netaikome sėjomainos, tad pagrindiniai rudens darbai jame – atnaujinti dirvą bei paruošti šilnamį geram kitų metų derliui. Kaip tai padaryti, jau esu išsamiai aprašiusi čia. O šį kartą pasidalinu keletu rekomendacijų.
Pirmiausia patariama pašalinti visų augalų likučius, o dirvą permaišyti su kompostu. Jeigu dirvožemiu nesirūpinote keletą metų ir daugiau, o šiltnamyje augantys augalai nedavė norimo derliaus, sirgo įvairiomis ligomis, reikėtų pakeisti visą dirvožemį.
Rudenį šiltnamį reikėtų nuplauti – jeigu jis yra polikarbonatinis, tuomet švelniai nuvalykite su indų plovimo priemone ir nuplaukite vandens srove, o jeigu pagamintas iš polietileno, tiesiog išvalykite ten, kur pasiekiate šluoste, nes tiek ligų užkratai, tiek kenkėjai gali apsigyventi šiltnamyje jiems patogiose vietose.
Prieš žiemą patariama gerai sudrėkinti šiltnamyje esantį dirvožemį ir jį sulaistyti. Jeigu laistėte kapiliarine laistymo sistema, buvo drėkinamas tik tam tikri žemės taškai, o likusi dalis liko išdžiūvusi. Drėgmė reikalinga ne tik augalams, bet ir įvairiems mikroorganizmams, smulkiai gyvūnijai, be kurios neįmanoma pasiekti sveiko gyvybingo dirvožemio.
Beje, jeigu šiltnamyje buvo augalų, kurie sirgo, jų nereikėtų dėti į komposto krūvą. Tokius geriau išvežti į kokią nors kitą vietą, sunaikinti ar sudeginti, kad užkratas neplistų.
Jei šiltnamyje turėjote problemų su ligomis ar kenkėjais, nekraukite liekanų į kompostą, kad užkratas pavasarį nepersiduotų kitiems augalams. Nuotr. aut. L. Liubertaitė.
Sideratiniai augalai
Sideratiniais augalais, kurie dar vadinami žaliosiomis trąšomis, galite užsėti tuščią dirvą ir taip pagerinti jos struktūrą. Galite sėti garstyčias, liucerną ar kitas pasirinktas sideratines kultūras. Jos sudygs dar šiemet, o irdamos atiduos mineralus ir kitas naudingas medžiagas dirvožemiui. Žemė nelieka plika nei rudenį, nei žiemą, o mes užsitikriname dirvožemio kokybę kitiems metams.
Veja
Nors ir ne itin intensyviai, tačiau veja ir toliau auga, todėl ją reikėtų ir toliau šienauti. Geriausia palikti ją vidutinio aukščio, nereikėtų nušienauti pernelyg trumpai, nes šaknys turi įsitvirtinti, sustiprėti ir pasiruošti žiemoti.
Paskutinis vejos pjovimas priklauso nuo to, kada atkeliauja šalčiai. Anksčiau buvo rekomenduojama tai atlikti spalio pabaigoje, vėliau laikas prasitęsė iki lapkričio ir net tam tikrais atvejais iki gruodžio mėnesio pradžios. Visus mūsų straipsnius su patarimais, kaip prižiūrėti veją, kad ji būtų sveika ir graži, galite rasti šioje nuorodoje.
Laistymas
Jeigu ruduo yra labai sausas, augalus reikėtų dosniai sulaistyti, kad jie pasiruoštų žiemai. Kodėl tai yra svarbu? Žiemos pabaigoje, kai saulė pradeda šildyti, tačiau įšalas yra dar neišėjęs, augalai per šakeles ir lapus išgarina drėgmę. Bėda ta, kad jie negali jos kompensuoti per šaknis, nes dirva yra įšalusi, todėl augalai išdžiūsta ir paruduoja.
Mūsų darbas yra pasirūpinti, kad augalai gautų pakankamai drėgmės ir iškęstų žiemą, neišdžiūtų ir neparuduotų – tai galioja ir krūmams, ir medeliams, pavyzdžiui, jaunoms obelaitėms.
Ruduo – puiki pradžia
Nauji daugiamečiai augalai gėlynui. Ruduo daugeliui asocijuojasi su sodo, daržo ir gėlyno sezono pabaiga, tačiau nebūtinai – šiuo metu mes galime pasodinti daugelį augalų. Svarbu: augalus rinkitės su uždara šaknų sistema, kurie buvo auginti vazonuose, o ne tiesiog iškastus iš grunto. Lietingas ruduo užtikrina, kad naujai pasodinti augalai gaus pakankamai drėgmės ir pasitiks pavasarį gyvybingi.
Ruduo – laikas sodinti ir svogūnines gėles. Nuotr. aut. L. Liubertaitė.
Rožės. Augalai tik iškasti iš dirvos ir persodinti gali prigyti sunkiau, tačiau yra ir išimčių, pavyzdžiui, rožės. Rudenį pasodintos rožės artimiausią sezoną džiugins žiedais, kai tuo tarpu pasodintos pavasarį adaptuosis ilgiau. Apie tai plačiau skaitykite štai čia.
Svogūniniai augalai. Ruduo – pats metas jų pasisodinti. Tada pavasaris bus spalvingesnis ir gražesnis, nesigailėsite.
Naujas daržas. Jeigu planuojate įsirengti naują šiltnamį, pakeltas ar tiesiog paprastas lysves, ruduo yra pats tinkamiausias metas tai padaryti. Pavasarį reikės laukti, kol dings įšalas. Dar kurį laiką tenka klampoti ir dirbti nepatogu, tenka laukti, kol žemė įšils stipriau. Bet jeigu lysvės jau būtų paruoštos, tuo metu jau galėtumėte pirmuosius ridikėlius valgyti. Todėl būtent rudenį geriausia atlikti pasiruošimo darbus. Pavyzdžiui, susluoksniuoti dirvožemį: pirmiausia dėti šakeles, įvairius sudžiūvusius lapus, kartoną, o paskui – dirvožemį. Apatinis sluoksnis ilgainiui ims irti, žemė sukris, užsipildys oro tarpai, ir pavasarį pasitiksime su jau paruošta derliui dirva, kurioje galėsime sėti norimas daržoves.
Ačiū Astai už malonų pokalbį!
Taip pat skaitykite:
Kiekvieną pavasarį kviečiame į „Geltono karučio“ kursus “Modernus sodas ir daržas” su Inge Auželiene, kuriuose mokoma visų svarbiausių auginimo principų.
